Netikėtai savaitės pradžioje atšalę orai ir dalyje Lietuvos iškritęs gausus sniegas reikšmingos žalos pasėliams nepadarė, sako žemės ūkio rinkos dalyviai. Ūkininkų atstovai sako, kad labiau nukentėjo vaisių, uogų augintojai.
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trijų kelių ruožai. Sinoptikai šalnas prognozuoja ir būsimas kitas dvi naktis. Vyraujanti dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams. Mat jei dar ir nenušalo augalai, rizikų, kad šalnos juos vis dėlto pakąs, yra. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus universiteto botanikos sodo atstovu Dariumi Ryliškiu.
Atšiauroki metų pradžios orai priminė vairuotojams apie jų transporto priemonių silpnąsias vietas. Vienus erzino išsikrovęs akumuliatorius, kitus iš eismo eliminavo prišalusi degalų arba stabdžių sistema. Tačiau didžiausiu iššūkiu žiemos šalčiai tapo elektromobilių savininkams.
Po vasaros daugelis ima skųstis virškinimo sutrikimais. Tai pastebi ir gydytojai, kurių kabinetus vos atvėsus orams užplūsta pacientai. Pasak gydytojos gastroenterologės Dalios Gruslienės, tam įtakos gali turėti pasikeitusi mityba, nusilpęs imunitetas.
Pastarąją savaitę į Lietuvą įžengė šalčiai, kurių jau seniai neturėjome. Žmonės išsiilgę žiemos pramogų, tačiau specialistai jomis ragina mėgautis atsakingai. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) medikai dalijasi patarimais, kaip atskirti, kai kūnas sušąla ir nušąla bei kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
Savaitės pradžia bus apniukusi, sunkūs debesys atneš visą puokštę kritulių: sniegą, šlapdribą, kartais ir lijundrą. Orai po laipsnį kitą ims vėsti nuo trečiadienio.
Kai kuriuose Italijos regionuose nusistovėjo neįprastai šalti orai. Aukštumose Pjemonte, Lacijuje, Markoje, Toskanoje, Kalabrijoje, Apulijoje ir Sardinijoje iškrito sniegas.