- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp dešimties ES šalių, kurios, tikėtina, joms keliamų reikalavimų dėl atliekų tvarkymo nepasieks. Atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės, tačiau jos reikalavimus ignoruoja. Kaip Lietuvai sekasi rūšiuoti atliekas pasakojama LNK reportaže.
Vienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta 41 kg maisto atliekų. Maisto atliekos dažniausiai keliauja į mišriųjų atliekų konteinerius, nes kur kitur jų mesti tiesiog nėra. Sostinėje maisto atliekoms skirti konteineriai jau stovi, tačiau jie – užrakinti, mat dar neapsispręsta kur vežti surinktas tokias atliekas.
Maisto atliekas dabar rūšiuoja tiks vienas miestas – Alytus. Keletas, tame tarpe Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, rūšiavimui ruošiasi. Savivaldybėms reikia paskubėti, mat nuo kitų metų sausio rūšiuoti maisto atliekas įpareigos ES direktyva.
„Lietuva savo nacionaliniuose reikalavimuose buvo nustačiusi ankstesnį terminą maisto atliekų rūšiuojamajam surinkimui, t. y. nuo 2019 metų turėjo būti šitas veiksmas įdiegtas. Tačiau reikia pripažinti, kad savivaldybės tai praignoravo“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Problemos kyla ne tik su maisto atliekomis. Lietuva rizikuoja nepasiekti ir kitų atliekų tvarkymo tikslų. Iki 2025 metų šalis turi pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir perdirbti 65 proc. pakavimo atliekų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Lietuva yra tarp dešimties valstybių narių, kurios tų rodiklių, panašu, kad 2025 metais, jeigu neįvyks kažkoks radikalesnis pokytis, nepasieks“, – įsitikinęs eurokomisaras Virgilijus Sinkevičius.
Anot eurokomisaro, maisto rūšiavimui vietos žmonėms neparuoštos. Prastai atrodo ir šiukšlių kalnai sąvartynuose. Mokestis sąvartynams, nors ir buvo padidintas, komisaro nuomone, neatgraso.
„Sąvartynų vartų mokestis turi didėti. Tai privalo būti prabanga“, – teigė jis.
Vis dėlto, komisija ataskaitoje nepeikia Lietuvos dėl sąvartynų. Sąvartynuose po 12 metų bus leidžiama šalinti nedaugiau dešimtadalio komunalinių atliekų, o Lietuva jų jau dabar išmeta gerokai mažiau, tad mokesčio didinimą supranta ne visi.
„Mes turime pasirinkti patį tvariausią ir geriausią būdą, kuris nesukeltų ir to paties gyventojų pasipriešinimo dėl didėjančių rinkliavų, mokesčių“, – teigė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.
Aplinkos viceministrė sako, kad iki visų pakuočių perdirbimo tikslo šaliai trūksta nedaug. Tačiau pasitempti reikia dėl stiklo taros. „Kodėl to stiklo mes nesurenkame pakankamai? Vienas dalykas yra pakartotinis naudojimas stiklo pakuočių, ypač stiklainių“, – sakė ji.
Rūšiavimo paslaugas gyventojams turi užtikrinti savivaldybės. Maisto, tekstilės, pavojingų ir kitų atliekų surinkimui miestams skirta 31 mln. eurų. Jei savivaldybės su šiukšlėmis tvarkysis vangiai – ministerija mąsto apie finansines sankcijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai7
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...