- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos viršininku Donatu Gurevičiumi.
– Tai kokie padariniai? Nes vėtros Lietuvoje siaučia jau ne vieną dieną.
– Po sekmadienio dienos, kai buvo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntęs perspėjimo pranešimą visiems Lietuvos gyventojams, suskaičiavome rezultatus ir per parą buvo šiek tiek daugiau negu 80 įvykių, tų įvykių vėliau daugėjo. Yra įprastas mūsų veiksmas, kai mes perspėjam gyventojus, turim informaciją apie gresiantį pavojų t. y stiprų vėją. Neretai vėjas pridaro tos žalos, kurią mes atvykę į tuos įvykius ir pamatome – laužo medžius, laužo elektros linijas, dingsta elektra. Tai yra tie laikini nepatogumai, kuriems gyventojas, gavęs pranešimą, galėtų pasiruošti prevenciškai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galima sakyti, kad tai yra viena pirmųjų vėtrų šiais metais ir vėtrų sezonas dar tik prasideda. Ką reikėtų žinoti gyventojams, kaip jiems pasiruošti? Kokie būtų jūsų patarimai?
– Pirmas dalykas, aišku, klimato kaita, tie besikeičiantys orai ir neįprastu mums metu kylančios bei dažnėjančios vėtros, ką signalizuoja ir klimatologai, tampa mūsų kasdienybe. Todėl tie įgūdžiai gaunant tokius perspėjimo pranešimus, stebint konkrečiam Lietuvos regione… Nes kartais vakarų Lietuvoje esantis stiprus vėjas sukelia juoką rytų Lietuvos gyventojui, nes čia tokio vėjo nėra. Tai stebėti hidrometeorologijos tarnybos pranešimus ir gavus bent menkiausią užuominą apie tai, kad vėjas bus pavojingas, bent jau 15-17 m/s, kai jo gūsiai jau gali pakelti tam tikrus lengvus daiktus. Tai tuos lengvus daiktus mūsų aplinkoj, jeigu įmanoma, paslėpti, susitvarkyti, užsidaryti balkonus. Dažnai stiprus vėjas sukelia ir elektros nebuvimą, todėl turėti namie ar bent ant keletos namų elektros generatorių yra labai pravartu. Nes dingus elektrai, ar dėl audros, ar dėl kitos priežasties, jūs niekada neliksit be elektros energijos. Ir pagrindinis patarimas, kai jus užpustė, kai jus užvirto, nepravažiuojat, neturit galimybės į parduotuvę nuvažiuot ar dar kažkas, visada turėkit atsargų bent 72 val.
– Ant jūsų stalo netrūksta tų priemonių ir atsargų, kurias gyventojai ir turėtų turėti.
– Tai yra įprasti daiktai, kuriuos mes visada rekomenduojame turėti bet kokių ekstremalių situacijų atveju. Maisto, vandens atsargų turėkite bent trims paroms. Įsivaizduokime tą situaciją, kai užpustė ir jūs gyvenate vienkiemyje. Jūs turėsite visada vandens, maisto, nereikės važiuoti į parduotuvę ir nuo to jūs ir jūsų šeimos nariai bus stipresni ir atsparesni štai tokioms gręsiančioms ekstremalioms situacijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys9
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Nuo antradienio žvejai turi paleisti didelius sterkus, lydekas, visus marguosius upėtakius3
Nuo balandžio 30 dienos įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, reikės paleisti didesnius sterkus, lydekas, bet kokio dydžio marguosius upėtakius. ...