- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol galima stebėti tiesioginių transliacijų metu. Specialios kameros, kurias netoli lizdų pritvirtino tyrimus atliekantys ornitologai, atskleidžia iki šiol tik mokslininkams matytą paukščių gyvenimą. Transliacijos veiks iki vasaros pabaigos.
Kaip pasakojo gamtosauginės iniciatyvos autoriai, šiuo metu jūrinio erelio lizde jau vienas jauniklis, kiti paukščiai peri pirmuosius kiaušinius, o dalis dar tik tvarko po žiemos apirusius lizdus ir ruošiasi ilgiau nei mėnesį truksiančiam perėjimo laikotarpiui.
„Lygiai prieš metus paukščiais besidomintiems žmonėms pirmąsyk suteikėme galimybę iš arti stebėti erelių žuvininkų kasdienybę. Šiemet, matydami, kokio populiarumo sulaukė transliacijos bei kokią naudą retų rūšių ištirtumui atnešė, su Lietuvos paukščius tiriančiais specialistais įgyvendinome dar ambicingesnį planą – iš karto penkias tiesiogines transliacijas. Vieniems tai bus proga susipažinti su neregėtais saugomais sparnuočiais, o ornitologams – surinkti vertingos informacijos apie kiekvienos rūšies biologiją, elgesį, ekologiją“, – sakė Marius Karlonas, transliacijas inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjas.
Kameros pritvirtintos saugiu atstumu nuo lizdų ir filmuoja netrikdydamos paukščių. Visą reikiamą įrangą finansavo ir sukonstravo iniciatyvos partneris transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, o iškėlė profesionalūs arboristai aukštalipiai. Dalis kamerų buvo iškeltos net į keliasdešimties metrų aukštį. Pavyzdžiui, jūrinio erelio lizdas sukrautas aukštoje drebulėje, o žuvininko – pačioje pušies viršūnėje.
Paukščių gyvenimą galima stebėti realiuoju laiku per kompiuterį arba išmanųjį telefoną, o praleidus ką nors svarbaus, pažiūrėti 24 valandų įrašą.
Lizduose – išlikimo dramos
M. Karlonas pažymi, kad tiesioginės transliacijos rodo tokį paukščių gyvenimą, koks jis yra iš tikrųjų – nepagražintas ir pilnas dramų, kurios ne visada baigiasi laimingai. Pavyzdžiui, pernai transliacijos stebėtojai tapo liudininkais, kaip vištvanagis per kelias dienas vieną po kito iš lizdo pasigrobė ūgtelėjusius erelių žuvininkų jauniklius.
Pirmųjų dramų netrūksta ir šiemet. Kovo pabaigoje po žiemojimo Afrikoje grįžusi žuvininko patelė, kuriai žmonės davė Laumės vardą, turėjo atsikovoti iš svetimos patelės tiek patinėlį, tiek senąjį lizdą. O štai juoduosius gandrus vieną naktį atakavo kaimynystėje įsikūrusi naminė pelėda.
„Gamtoje nėra gerųjų ir blogųjų veikėjų, čia viskas vyksta pagal paprastą principą – išgyvena tik stipriausi ir gudriausi. Todėl šias transliacijas kviečiu stebėti kaip nenuspėjamą laukinės gamtos metraštį ir viską, kas nutinka lizduose, vertinti atsisakant mums, žmonėms, priimtinų moralės kategorijų. Gamta iš tiesų yra paprasta ir teisinga, joje niekas nevyksta be priežasties“, – sakė ornitologas.
Rečiausi įsikūrė Dainavos girioje
Visi stebimi paukščiai yra skirtingi tiek gyvenamosiomis buveinėmis, tiek elgesio ypatumais. Rečiausi iš jų – laplandinė pelėda ir gyvatėdis – namais pasirinko Dainavos girios pušynus.
Laplandinė pelėda. E. Drobelio nuotr.
Filmavimo kameromis fiksuojama pelėdų porelė tame pačiame lizde vaikus vedė ir pernai. Tiesa, po rudens lizdas buvo išbyrėjęs, todėl su „Transtira“ pagalba joms buvo iškeltas dirbtinis lizdas.
Natūraliai laplandinė pelėda yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrė Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Manoma, kad 2023 m. Lietuvoje galėjo perėti 5–10 šių paukščių porų.
Tuo tarpu pirmasis gyvatėdžių perėjimo atvejis Lietuvoje fiksuotas tik prieš kelis metus. Dainavos girioje jų lizdą aptiko ornitologas Eugenijus Drobelis. Kasmet mūsų krašte gali perėti tik iki 5 porų.
Gyvatėdžiai. „Ornitostogų“ nuotr.
Kaip parodė kameros įrašas, gyvatėdžių pora į lizdą grįžo balandžio 1 dieną. Šiuo metu porelės nariai neša į gūžtą pušų šakeles ir ruošiasi perėjimui. Paprastai patelė deda tik vieną kiaušinį. Šis pietinių kraštų paukštis, kaip sufleruoja jo pavadinimas, minta gyvatėmis, driežais ir varliagyviais.
Tiesioginės transliacija vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, kurie šiuo metu su Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje. Transliacijos vyksta su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais.
Tiesiogines transliacijas iš paukščių lizdų galima stebėti puslapyje www.ornitostogos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas mažėja
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. ...
-
Gyvūnų jauniklių gelbėjimui pasitelktas naujas būdas2
Kasmet šienavimo metu netyčia žūsta šimtai gyvūnų jauniklių. Ūkininkai paprasčiausiai nepastebi jų aukštoje žolėje. Vokietijoje šiai problemai spręsti pasitelkiamos naujosios technologijos – gyvūnų jauniklių ie&...
-
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais: Viduržemio jūroje – Juodosios jūros gyventojai1
Klimato kaita pasireiškia ne tik karščio rekordais, bet ir neįprastais laukinių gyvūnų migracijos pakitimais. Taip Rumunijos pajūryje, Dunojaus deltoje, pastebėti dešimtys flamingų, nors jie yra Viduržemio, o ne Juodosios jūros g...
-
Galinga kruša smogė ne tik Tauragei: iš sinoptikų – dar viena neraminanti žinia3
Trečiadienį smarki liūtis praūžė Tauragėje. Maždaug per dvi valandas iškrito trijų savaičių kritulių kiekis. ...
-
Gamta pokštauja – gegužę dygsta voveraitės1
Klaipėdiečiai stebisi – pajūrio miškuose ėmė dygti voveraitės. Skurdžiai ir nedrąsiai rodosi šie grybai, tačiau gegužę šviežių voveraičių klaipėdiečiai miškuose dar nėra rinkę. ...
-
Pietvakarių Islandijoje – naujas vulkaninis išsiveržimas
Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje prasidėjo naujas ugnikalnio išsiveržimas, trečiadienį pranešė šalies meteorologijos tarnyba, prieš tai pareigūnai evakavo netoliese esantį Grindaviko miestą. ...
-
Vilniečių pasodinti krūmai – jau žaliuoja kiemuose2
Vilniaus miesto bendruomenės daugiabučių namų kiemuose šį pavasarį pasisodino apie 3 tūkst. krūmų, kuriuos miestiečiams padovanojo Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Delyje užfiksuota aukščiausia Indijos istorijoje oro temperatūra – 52,3 laipsniai Celsijaus2
Indijos sostinėje trečiadienį temperatūra pakilo iki rekordinės šalyje – 52,3 laipsnio pagal Celsijų, pranešė vyriausybės meteorologijos biuras. ...
-
Didysis bijūnų žydėjimas prasidėjo: kolekcija praturtinta retomis rūšimis ir vertingomis veislėmis4
Paskutinę gegužės savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo didžioji dalis bijūnų. Daugiausia tai Lactiflora, Hybrid Herbacea ir Itoh grupių bijūnai. Ankstyviausi – krūminiai bijūnai (Paeonia suffruticosa) ir rū&sca...
-
T. Tomilinas: toks valstybės įmonės pertvarkymas gali būti pražūtingas Lietuvos miškams3
Seimui bus pateikta rezoliucija raginanti stabdyti aplinkos ministro Simono Gentvilo inicijuotą Valstybinių miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę. ...