Laukinių gyvūnų globos centras – gyvūnų gerovei stiprinti

Sveikatos ir gyvybės puoselėjimas

Į pirmojo šalyje specializuoto tokios paskirties centro atidarymo iškilmes susirinko gausus būrys svečių. Apsilankė visų centro steigimo projekte dalyvavusių institucijų, Seimo, Vyriausybės, savivaldos, visuomeninių organizacijų atstovai.

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis pabrėžė, kad universitetui ir visai šaliai svarbus centras įsteigtas suvienijus valstybės ir mokslo institucijų pajėgas. LGGC projektas – sėkmingo LSMU ir Aplinkos ministerijos (AM) tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys.

Prof. R. Benetis pažymėjo, kad viena svarbių universiteto plėtros krypčių – mokslo žiniomis grįstų gyvūnų sveikatos ir gerovės principų sklaida, jų diegimas ugdant atsakingą visuomenės požiūrį į gyvūnus.

„Džiugu, kad LGGC šią savo misiją jau yra pradėjęs vykdyti, o universitetas laukiniams gyvūnams gali suteikti profesionalių aukščiausio lygio veterinarijos gydytojų ir kitų specialistų paslaugų“, – pastebėjo LSMU rektorius ir pridūrė, kad universiteto koncepcija aprėpia sveikatos ir gyvybės plačiąja prasme saugojimą ir puoselėjimą.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas neabejojo, kad LSMU Veterinarijos akademijos veterinarijos gydytojai, mokslininkai, kiti specialistai, pasitelkę jau sukauptą didžiulę patirtį gyvūnų sveikatingumo srityje, svariai prisidės prie laukinių gyvūnų gerovės.

„Ši veikla įtrauks ir universiteto studentus, bendram tikslui labiau sutelks kitas institucijas ir asmenis, kuriems rūpi laukinių gyvūnų gerovė“, – įsitikinęs kancleris.

Regimanto Zakšensko nuotr. 

Valstybinės svarbos

„Tebūna palaiminti šie namai ir nuostabi bendruomenė“, – šventindamas kalbėjo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jis atkreipė dėmesį, kad šio centro atidarymas yra didelis pasiekimas, o kartu ir dar vienas įrodymas, kad turime užuojautos, rūpinamės gamta, aplinka ir vienas kitu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie proveržį Lietuvoje užtikrinant gyvūnų teises: įvestas gyvūnų žymėjimas, uždraustas gyvūnų išnaudojimas cirko pasirodymams, suvaržytos ir reglamentuotos gyvūnų veisimo taisyklės, gyvūnų paėmimas iš netinkamai juos prižiūrinčių asmenų, organizacijų ir t. t.

„Valstybė, turėdama taisykles, iki šiol neturėjo institucijų, kurios galėtų jas iki galo įgyvendinti. Aplinkos apsaugos departamentas, konfiskavęs gyvūną, neturėjo galimybių juo pasirūpinti. Dabar šie gyvūnai bus laukiami čia. Labai džiaugiuosi partneryste su LSMU šiame projekte“, – sakė ministras ir pridūrė, kad jūriniai gyvūnai priimami Jūros gyvūnų reabilitacijos centre Kopgalyje.

„Graži tampa kasdienybė, kai yra kuriama ant tinkamų pamatinių vertybių“, – už iniciatyvą, pastangas, rezultatą ir reikšmę visiems prisidėjusiems prie projekto dėkojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Nuo pitonų iki erelių

Šis unikalus LGGC veikia jau beveik tris savaites. Įsibėgėta teikiant veterinarinę pagalbą, globos, reabilitacijos ir adaptacijos paslaugas, tad per atidarymą buvo galima realiai pamatyti centro veiklą, jo globotinius, gyvūnų gydymo, laikymo sąlygas.

Centre pagalbą ir globą jau rado apie 80 įvairių gyvūnų: nuo papūgų ir pitonų iki voverių ir erelių.

Per kelias savaites jau priimta 80 gyvūnų. Didžioji dalis tebėra centre, bet kai kurie jau rado kitus namus ir globėjus.

Į centrą vežami sužaloti laukiniai gyvūnai iš visos Lietuvos. Čia patenka ir muitininkų ar aplinkosaugininkų konfiskuoti ar perimti iš netinkamų laikymo sąlygų laukiniai gyvūnai.

LGGC vadovė Justina Morkūnaitė pasakojo, kad globotinių centras sulaukė jau paskutinėmis gruodžio dienomis. Šiuo metu LGGC globojama per pusšimtis papūgų, keturi karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė, dvylika kačių hibridų, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, jūrinis erelis.

Gyvūnai: šiuo metu LGGC globojama per pusšimtis papūgų (nuotr. kairėje), keturi karališkieji pitonai, amerikinė raudonoji voverė (nuotr. viduryje), dvylika kačių hibridų (nuotr. dešinėje), servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, jūrinis erelis. Regimanto Zakšensko nuotr.

Visą parą, be išeiginių

Renginio metu svečiams surengta ekskursija po naująjį centrą. 5,77 ha ploto teritorijoje yra iškilęs modernus pastatų kompleksas: veterinarijos gydykla su apžiūros patalpomis ir naujausia diagnostine įranga aprūpinta operacine, laboratorija, gydymo-reabilitacijos patalpos, vidaus ir lauko voljerai, biuro ir kitos veiklai reikalingos patalpos.

Pasak vadovės, planuojama, kad per metus centras suteiks gydymo ir globos paslaugas per 1,2 tūkst. įvairaus dydžio laukinių gyvūnų: paukščiams, ropliams, įvairiems žinduoliams.

Centre dirba penki aukštos kvalifikacijos veterinarijos gydytojai ir kiti specialistai.

Centras veikia visą parą, be išeiginių dienų. Iš pradžių suteikiama pirmoji veterinarinė pagalba, vėliau – kita būtina pagalba.

Galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus grąžinami į jų natūralias buveines. Tikimasi, kad LGGC specialistų suteikta veterinarinė pagalba pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, padidins jų paleidimo į laisvę tikimybę.

Kita šio LSMU padalinio funkcija – visuomenės švietimas: LGGC siekia tapti traukos centru besidomintiesiems laukine gamta, prisidėti šviečiant visuomenę apie laukinių gyvūnų globą.

Ateityje centras skatins ir savanorių veiklą, jame bus atliekami moksliniai tyrimai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektas „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ įgyvendintas 2014-2020 m. finansavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis. Bendra įgyvendinto projekto vertė 4 824 898,90 Eur.

Centro išlaikymo išlaidomis taip pat pasirūpins Aplinkos ministerija.