- Ramunė Pletkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę, gegužės 18-ąją, Klaipėdoje vyksiančio Baltijos šalių mados festivalio „IKRA mada“ sumanytoja Jurga Sutkutė šiomis dienomis skaičiuoja kiekvieną valandą: jauna mama neatsisakė pernai pirmąsyk įgyvendintos iniciatyvos ir pažado paversti festivalį tarptautiniu.
Padeda žaismingas požiūris
Nesureikšminti organizacinių rūpesčių padeda žaismingas požiūris. „Drabužiai ir mada – mano seniai mėgstamas žaidimas“, – šypsojosi menininkė.
Su klaipėdiečiu kūrybos procesų žokėjumi Liudu Andrikiu šeimą sukūrusi ir prieš pusantrų metų uostamiestyje apsigyvenusi odininkė, laukdamasi dukters Uršulės, neatidėjo ketinimų užsiimti mėgstama veikla neapibrėžtam „vėliau“.
Jai įsitraukus į Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) gretas, pernai įvykusio kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ metu surengtas J.Sutkutės sumanytas mados šou, kuris šiemet taps savarankišku renginiu ir pretenduoja į ilgalaikę tradiciją. Ji ypač aktuali Vakarų Lietuvoje kuriantiems dizaineriams, iki šiol turėdavusiems tik epizodiškas galimybes pristatyti drąsias kūrybines ambicijas viešai.
Jaunosios kartos dizainerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusija) kolekcijos, iš viso – 15-a, atrinktos jau seniai. Tačiau renginiu susidomėjusių drabužių bei aksesuarų kūrėjų laiškai tebeplaukia. „Kitąmet“, – tenka atsakyti tiems, kurie nesuskubo kreiptis anksčiau arba ne visai atitiko šiųmečio renginio tvariosios mados tematiką.
Anot J.Sutkutės, ši sąvoka, itin populiari Skandinavijoje, akcentuoja kitokį požiūrį į aprangos tendencijas nei esame įpratę. „Tvarioji mada – atsakas vartotojiškumui, sezoniniam rūbų spintos atnaujinimui, kuris drabužių parduotuvių tinklų reklaminių akcijų triukšme tampa nuolatine būsena. Tai brandinamo asmeninio stiliaus ir aukštos kokybės audinių prioritetas prieš trumpai tarnaujančius „skudurus“, – akcentuoja renginio prodiuserė.
Išmoko nebijoti išskirtinumo
– Mados renginiai – jūsų gyvenimo būdas?
– Mama nuo vaikystės formavo įasmenintą skonį, mokė nebijoti išskirtinumo. Ji siūdindavo mudviem su seserimi drabužius, kokių neturėjo niekas kitas. Pirmuosius mados renginius organizuodavau mokykloje gimtajame Joniškyje – aprengdavau klasės draugus iš namų atsineštais įdomiais drabužiais, sudarydavome „kolekciją“ ir pristatydavome per mokyklos koncertą... Studijuodama menus Šiaulių universitete, visuomet dalyvaudavau šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ alternatyviosios mados šou „Virus Mada“. Susiklostė taip, kad po studijų pati pradėjau dirbti jį rengiančioje Šiaulių dailės galerijoje ir tapau viena iš organizatorių.
Taip pat kūriau ir pati: su kolege atidarėme odos dizaino studiją, konceptualias kolekcijas pristatėme Kaune, Vilniuje, Didžiojoje Britanijoje. Asmenine kulminacija tapo dalyvavimas „Mados infekcijoje“ Vilniuje. Tad, įsikūrus Klaipėdoje, ilgai svarstyti, kuo užsiimti, neteko. Laimingas atsitiktinumas suvedė su žmonėmis, vėliau tapusiais asociacijos IKRA komanda. Šitaip sumanymas pajudėjo įgyvendinimo link.
– Organizuoti tokį festivalį nuo nulio – sudėtinga?
– Per septynerių metų patirtį šioje srityje yra susiformavęs pažinčių tinklas. Jis labai pagelbėja kviečiantis dalyvius, buriant įvairių sričių profesionalus. Drauge skatiname renginyje dalyvauti ir klaipėdiečius. Ne paslaptis, kad uostamiestyje mados dizaino srityje pluša vienetai, tad mėginame augintis jaunimą, kuris domisi šia sritimi. Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka. Taigi Klaipėdoje mados festivalio laukė žalia šviesa.
Labiau menininkė nei dizainerė
– Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamiesi kolekcijas?
– Pati jaučiuosi labiau menininkė nei dizainerė, nors iš odos yra tekę kurti tiek meno objektus, tiek praktiškus daiktus – avalynę, aksesuarus. Tikriausiai dėl šio dvilypumo daikto praktiškumas man nėra prioritetas. Į mados renginį žvelgiu plačiau, mėgindama numatyti tendencijas, tiesiog fiksuoti įdomius kūrėjų sprendimus. Šitaip gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą. Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas. Žaidimas yra ir mados pristatymas – man labai patinka meno performansų elementai.
– Šiųmečio renginio partneriu tapęs Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje paskatino partnerystę su Skandinavijos šalimis bei Kaliningrado kūrybinių industrijų atstovais. Kuo įdomus šis bendradarbiavimas?
– Pirmiausia jis leido įgyvendinti Baltijos šalių mados festivalio užmojį. Sukvietę lietuvius ir svečius į bendras kūrybines dirbtuves, ne tik mokėmės, bet ir susibičiuliavome. Man atrodo, kad gyvenime viskas vyksta per bendravimą, per asmeniškumą, kurį ir reikia skatinti. Dažnai daug vaisingiau yra ne tos pačios srities specialistų susitelkimas vienam tikslui, o skirtingas patirtis turinčių bendraminčių veikla, įgaunanti netikėtą formą ir džiuginanti rezultatais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ministerija su L. Vilimiene derina, nuo kada ji galėtų perimti vadovavimą LNOBT
Kultūros ministerija su šiuo metu Klaipėdos muzikiniam teatrui vadovaujančia Laima Vilimiene derina, kada ji galėtų pradėti eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinės direktorės pareigas. ...
-
Klaipėdoje – išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“: čia atgimė ukrainiečių karinė tapatybė
Šeštadienio vakarą „Herkaus Kanto“ erdvėse atverta išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“, atkeliavusi tiesiai iš Ukrainos. ...
-
Skambant prancūziškosios romantikos kūriniams prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis5
Penktadienio vakarą Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme Kauno publika džiugiai pasitiko ilgai lauktą viešnią – britų karališkąjį mecosopraną damą Sarah Connolly. Pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio gars...
-
Vilniuje bus apdovanoti meno kritikai1
Šeštadienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, antrą kartą rengiami meno kritikos apdovanojimai. ...
-
Šiauliuose – regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“2
Šeštadienį Šiauliuose vyks regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“, skirta šimtametei Dainų šventės tradicijai paminėti. ...
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Ir nieko čia daugiau nėra
Remigijus Treigys – žinomas menininkas, fotografas, nacionalinės premijos laureatas. Tačiau šie faktai tėra kasdienės veiklos, kūrybinio įdirbio atkarpos ir jokiu būdu nepaaiškina tos subtilios traukos, kuria išsiskiria laike...
-
Žmogų apibūdina jo veiksmai, o ne tautybė19
„Vokiečiams nelengva priimti faktą, kad karo metu Vokietijos civiliai taip pat galėjo tapti aukomis“, – sako vokiečių rašytoja Sabrina Janesch. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji pristatė naujausią savo romaną &bdqu...
-
Romano „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ autorius neprasilenkė su istorine tiesa6
Garsių Lietuvos žmonių politinių ir pasaulėžiūrinių virsmų yra buvę įvairiais naujosios istorijos laikotarpiais, ypač sunkiais ir tamsiais, mažai istorikų tyrinėtais. Rašytojas, dramaturgas, menotyrininkas Herkus Kunčius, kurdamas savo n...
-
Lietuvą ir Prancūziją sujungs išskirtinė B. H. Tiškevičiaus fotografijų paroda
„Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas“, – įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus Prancūzijoje kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Le...