- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kino projektams šiemet planuojama paskirstyti 9,5 mln. litų valstybės lėšų, tai yra beveik 3 mln. litų daugiau nei pernai, sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Pernai Kultūros rėmimo fondas ir Kultūros ministerija kino projektams paskirstė per 6,7 mln. litų.
„Tikimės, kad išaugęs kino finansavimas paskatins industrijos pagyvėjimą bei leis sėkmingai įgyvendinti daugiau ir įvairesnių projektų“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė R.Kvietkauskas.
Neseniai pradėjęs veikti Kino centras yra sulaukęs 89 paraiškų dėl kino gamybos ir sklaidos projektų finansavimo. Jų priėmimas dar nebaigtas. Be to, 136 paraiškos perimtos iš Kultūros rėmimo fondo.
Kiek projektų šiemet gali gauti valstybės paramą, Kino centro vadovas teigė, kad dar sunku pasakyti. Jis priminė, jog pernai valstybės lėšų sulaukė per 40 projektų.
„Mūsų siekis – turėti daugiau gero lietuviško kino“, - teigė jis.
R.Kvietkauskas pranešė, kad sprendimai dėl projektų finansavimo bus priimti kovą.
„Bet kokiu atveju šiemet turėtų būti baigti keturi vaidybiniai filmai“, - tvirtino jis.
Kino centro direktorius pabrėžė, kad maksimali suma, į kurią galėtų pretenduoti pilno metro vaidybinis filmas - 2,2 mln. litų. Tačiau valstybės parama negali viršyti 50 proc. viso kūrinio biudžeto arba ne daugiau kaip 75 proc. biudžeto, jeigu tai eksperimentinis filmas.
R.Kvietkauskas per spaudos konferenciją minėjo, kad bus stengiamasi atsisakyti praktikos, kai to paties filmo kūrimas po truputį finansuotas kelerius metus, dėl to gerokai išaugdavo jo kaina.
„Nusiteikimas būtų projektą sutalpinti į maksimum dvejus metus“, - sakė Kino centro vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad žiūrovų susidomėjimas lietuvišku kinu auga, nepaisant to, kad kino teatrą turi net ne kiekvienas didesnis miestas.
Šiuo metu prie Kino centro formuojama Kino taryba, kurios ekspertai vertins valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus, teiks siūlymus dėl kino projektų valstybinio finansavimo, vertins kino projektų įgyvendinimo rezultatus bei pasiūlymus.
Kino kūrėjų asociacijos yra pateikusios 15 ekspertų kandidatūras į Kino tarybą. Joje dirbs septyni ekspertai. Dėl tarybos narių žadama sutarti dar šios savaitės pabaigoje.
R.Kvietkauskas pabrėžė, kad projektai, susiję su kuriuo nors Kino tarybos nariu, negalės tikėtis sulaukti finansavimo.
„Mes nekalbame apie jokius nusišalinimus. Projektai, su kuriais Kino tarybos narys susijęs, nėra svarstomi, negali gauti paramos“, - pabrėžė jis.
Šiemet lietuvišką kiną Kino centras planuoja pristatyti keturiuose dideliuose tarptautiniuose festivaliuose –mugėse – Berlyno, Kanų, Šefildo ir Ansi kino festivaliuose - bei maždaug dešimtyje užsienio šalių.
Lietuvos kino centras – valstybinė institucija, įsteigta 2012 metais. Pagrindiniai centro veiklos tikslai – skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą, bei dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino politiką. Šiuo metu centre dirba devyni žmonės, iš viso jų bus 15.
Pagal įstatymą, Lietuvos kino centras koordinuoja nacionalinio kino gamybą, administruoja valstybės lėšas kino sričiai plėtoti, atstovauja Lietuvai užsienio ir tarptautinėse organizacijose, tvarko Filmų registrą, suteikia filmams žiūrovų amžiaus cenzo indeksus, organizuoja Kino tarybos veiklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti9
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...