- Aušra Garnienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasario viduryje Kaune įsikūrusiam Marijos radijui pradėjo vadovauti kunigas Kęstutis Kėvalas. Baigęs Kunigų seminariją Kaune, JAV ekonomiką studijavęs dvasininkas nežada kardinalių pokyčių penkerius metus veikiančioje radijo stotyje, bet atstumiančio saldaus pamaldumo eteryje turėtų nebelikti.
- Ar jau spėjote apšilti kojas kaip Marijos radijo direktorius?
- Tas apšilimas dar minimalus, nes dirbu dėstytoju Vytauto Didžiojo universitete, esu Kauno kunigų seminarijos studijų dekanas, todėl negaliu viso savo laiko skirti vien radijo reikalams. Šią savaitę pradėjome naują laidų ciklą septynioms savaitėms - radijo rekolekcijas. Vasario 16-ajai parengėme laidą, kurioje su arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi kalbėjome apie laisvę.
- Vadinasi, esate ne tik oficialus direktorius, bet ir laidų rengėjas, pats kalbantis per radiją?
- Suprantu savo darbą ne tik kaip administravimą, bet daugiau kaip darbingos dvasios palaikymą - būti tuo, kuris koordinuoja, buria ir įkvepia. Direktorius turi dirbti motyvacinį darbą, nes dauguma mūsų darbuotojų yra savanoriai. Turime tik kelis etatinius. Savanorių komandą reikia motyvuoti, su jais bendrauti.
- Ar domitės tuo, ką transliuoja kitos radijo stotys?
- Žinoma. Kiekviena stotis turi savo stilių. Man labai patinka Žinių radijas. Negaliu neklausyti "M1 plius", nes ten groja mano jaunystės laikų muzika.
- Kam skirtas Marijos radijas?
- Radijas nori būti alternatyva kitoms stotims, kuriose tam tikros temos negvildenamos. Yra nemažai vyresnių radijo klausytojų, kuriems kitų radijo stočių stilius nepriimtinas, nes ten laidų vedėjai per greitai kalba, ir žmonės nepajėgia priimti informacijos. Mūsų tikslas - pasiekti kuo platesnę auditoriją. Daug laidų transliuojame tiesiogiai. Jose kalba neprofesionalai. Tas kalbėjimo ritmas ir maniera klausytojui yra labiau priimtinas.
- Ar toks lėtas radijo stilius šių laikų gyvenime, kai tempas tik greitėja, neatrodo kaip stabdys?
- Per daug saldaus ir nenatūralaus kalbėjimo reikia atsisakyti. Savanoriai neretai ne iš blogos valios, o tiesiog labai besistengdami šiek tiek perspaudžia ir sukuria perdėto šventumo nuotaiką, kuri yra atgrasi. Į studiją Marijos radijuje pakviestas žmogus taip susikaupia, kad jo balsas pasidaro dangiškas. O gyvename žemėje...
- Kaip žadate privilioti naujų klausytojų?
- Plėsime laidų tinklelį, kad atsirastų vietos pačioms įvairiausioms sritims - ir socialiniams, ir kultūriniams, ir bendražmogiškiems klausimams. Ką mes galime pasakyti apie ekonomiką krizės sąlygomis? Daug kalbame apie viltį, nes šiandien žiniasklaida orientuojasi į negatyvią žinią, o pasirinkimo gerosioms žinioms tarsi ir nebelieka. Žinoma, tikėjimo tema yra vedamoji.
- Vadinasi, permainų bus?
- Nebus nieko drastiško. Nenorime visko keisti iš esmės, nes per penkerius transliacijos metus yra sukauptas nemenkas įdirbis. Pradėjome nuo muzikos ir laiko skelbimo, o dabar pokalbių laidomis lenkiame kitas radijo stotis. Patirties galime pasisemti iš pasaulinės praktikos, nes 28 šalyse veikia Marijos radijas. Svarbiausia - auginti kokybę. Norime, kad ateinantys žmonės tikrai turėtų ką pasakyti ir kalbėtų atstumiamai.
- Per TV nemėgstamos laidos su kalbančiomis galvomis. Marijos radijuje to kalbėjimo yra daug. Ar, jūsų manymu, tai privalumas, ar trūkumas?
- Jeigu būtų tik kalbėjimas, tada jau neatliktume misijos. Todėl mes transliuojame liturgiją - maldas. Mūsų uždavinys - supažindinti klausytojus su tokiomis maldos vietomis, apie kurias žmonės galbūt net nebuvo girdėję. Uždari arba kontempliatyvūs vienuolynai žmonėms yra tabu, nes niekas nežino, kas ten vyksta, todėl jau du kartus transliavome šv. Mišias ir maldas su Paštuvos vienuolyno seserimis. Kalbėjimas turėtų užimti vieną trečdalį visos mūsų radijo programos.
- Kodėl jūsų radijo tinklelyje nėra žinių laidų?
- Transliuojame kasdien 20 minučių trunkančias Vatikano radijo žinias. Jie tai daro profesionaliai, ir mes jų tikriausiai nepralenksime. Norėtume pateikti įvykių analizę - ką mes arba mūsų radijo pašnekovai mano apie vieną ar kitą įvykį. Tikimės įvykius analizuoti iš krikščioniškų pozicijų. Surinkti ir pateikti žinias nėra Marijos radijo misija. Per mažos mūsų pajėgos tai daryti.
- Vadinasi, į populiarias radijo stotis nesilygiuosite?
- Tai labai sunku, nes mūsų paskirtis - kitokia. Galime mokytis iš kitų stočių profesionalumo, bet čia vis dėlto yra liaudies radijas. Mano manymu, tai priduoda šarmo. Žmogus nebijo ateiti į studiją ir kalbėti. Galbūt kartais jis nušneka. Na ir kas? Stengiamės sutvarkyti, kad kalbos klaidų nebūtų, bet to neįmanoma išvengti per tiesioginį eterį. Kad liaudies radijas būtų patrauklus, jis neišvengiamai turės tą liaudies kalbą. Ir dėl jo mes neatsiprašinėsime. Juk gyvenime ne viskas tobula, pokalbiai tarpusavyje - taip pat.
- Kuo galėtumėte sudominti tuos žmones, kurie niekada neklausė Marijos radijo? Kodėl verta įsijungti šią radijo stotį?
- Verta paklausyti kitokio balso, kitokio žvilgsnio į gyvenimą, temų, apie kurias kiti nekalba. Jeigu kažkas nenori klausyti apie tikėjimą, yra laidų, kuriose kalba gydytojai, psichologai, kitų sričių specialistai, o sveikatos reikalai juk daug kam svarbūs. Transliuojame ne vien maldas. Peržiūrėjus, ką per savaitę siūlo Marijos radijas, galima išsirinkti, kas patrauklu. O maldos pasiūlymu mes didžiuojamės. Juk yra daug žmonių, kurie neišeina iš namų, o per radiją turi galimybę melstis su kontempliatyvaus vienuolyno vienuolėmis arba dalyvauti atlaiduose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija2
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...
-
J. Jackson romanas „Ananasų gatvė“ – humoro kupinas žvilgsnis į turtus ir prabangą
Jenny Jackson debiutinis romanas „Ananasų gatvė“ (lietuviškai ką tik išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš anglų kalbos vertė Emilija Visockaitė) puikiai atspindi dažnai komišką pasakišk...
-
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė, kanadiečių rašytoja A. Munro
Sulaukusi 92 metų mirė Nobelio premijos laureatė Alice Munro, garsėjusi savo apsakymų meistriškumu, antradienį pranešė jos redaktorė. ...