- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos kino režisierius Aleksejus Germanas, garsėjantis kritiškomis dramomis apie Stalino laikus ir Antrąjį pasaulinį karą, tarp kurių yra „Mano draugas Ivanas Lapšinas“ (Moj drug Ivan Lapšin, 1984) ir „Dvidešimt dienų be karo“ (Dvadcat dnej bez voiny, 1977), ketvirtadienį mirė, pranešė jo sūnus. Kūrėjui buvo 74 metai.
„Šiandien mano tėvas mirė (Sankt Peterburgo ligoninėje) neatgavęs sąmonės ... Jo širdis paprasčiausiai sustojo“, - pareiškime, kuris buvo paskelbtas radijo „Echo Moskvy“ interneto svetainėje, rašė velionio sūnus, taip pat kino režisierius Aleksejus Germanas jaunesnysis.
A.Germanas gimė Leningrade, kuris dabar yra Sankt Peterburgas, ir kūrė savo filmus šio miesto studijoje „Lenfilm“.
Kaip režisierius dirbdamas vienas jis užbaigė tik keturis filmus, bet jo niūrus, brutaliai garbingas stilius padarė didžiulę įtaką dabartinei režisierių kartai.
„Jis buvo unikalus. Ką dar galėčiau pasakyti apie tokio žmogaus meninį talentą?“ - sakė kitas Sankt Peterburgo režisierius Aleksandras Sokurovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.
A.Germano drama apie Antrojo pasaulinio karo partizanus „Patikrinimas keliuose“ (Proverka na dorogach) nepraėjo sovietinės cenzūros ir nors buvo pastatytas 1971 metais, pasirodė tik 1985-aisiais, per Michailo Gorbačiovo „perestroiką“, nes jame nepagražintai vaizduojami ir partizanai, ir sovietų karo belaisviai.
Reikšmingas ir jo groteskiškas pasakojimas apie paskutines Stalino valdymo dienas „Chrustaliovai, mašiną!“ (Chrustaliov, mašinu!). Šis sunkiai statytas filmas 1998-aisiais buvo priešiškai sutiktas Kanuose, kur įvyko jo premjera, bet vėliau įgijo kultinio statusą.
„Mano tėvas nugyveno gyvenimą garbingai. Jis neišdavė savo idealų. Jis neparsidavinėjo. Jis nešvaistė savęs nesąmonėms“, - sakė sūnus.
Prieš mirtį ėjo į pabaigą darbas dėl jo filmo pagal mokslinės fantastikos romaną „Sunku būti Dievu“ (Trudno byt bogom). Tą projektą jis pradėjo 1999-aisiais, bet jam buvo sunku jį užbaigti dėl finansinių, techninių ir sveikatos problemų.
„Turiu rimtų problemų dėl širdies ir pasidarė sunku aktyviai dirbti. Anksčiau visuomet dirbdavau viršvalandžius, 12 valandų per dieną, o dabar to negaliu“, - sakė A.Germanas viename 2011 metų interviu Sankt Peterburgo naujienų svetainei „812 Online“.
Jo sūnus ketvirtadienį pažadėjo, kad tas filmas pagal Arkadijaus ir Boriso Strugackių knygą bus užbaigtas „artimoje ateityje“.
„Filmas „Sunku būti Dievu" praktiškai baigtas. Visa, kas liko, tai garsas. Visa kita gatava. Mano tėvas nufilmavo šį filmą jau rimtai sirgdamas, paaukodamas jam savo gyvenimą“, - sakė A.Germanas jaunesnysis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“1
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro21
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...