- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas lėlių teatrų scenografas Vitalijus Mazūras sako, kad šis apdovanojimas reikšmingas visai Lietuvos lėlių teatro bendruomenei.
„Aš praktiškai nesitikėjau, kad lėlių teatrui kas nors skirs apdovanojimus, bet ne tiek man, kiek visam Lietuvos lėlių teatrui turbūt reikšmingiau“, - BNS sakė žymiausiu Lietuvos lėlininku vadinamas kūrėjas.
V.Mazūras apdovanotas už „lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta“.
Pasak laureatus rinkusios komisijos nario fotomenininko Stanislovo Žvirgždo, scenografas lėlių teatre padarė perversmą. Pats V.Mazūras sako, jog ilgus dešimtmečius stengėsi jį keisti.
„Visą gyvenimą aš kovojau – taip ir išėjo. Iš pradžių nežinojau, kad čia perversmas vyksta, bet reikėjo atsikratyti S.Obrazcovo teatro principų, tad ir vyko tokie mūšiai visą laiką, beveik iki pat Nepriklausomybės pražios“, - apie perversmą lėlių teatre kalbėjo V.Mazūras.
Scenografo teigimu, šiuo metu situacija lėlių teatre dviprasmiška: iš vienos pusės, yra daugiau kūrybos laisvės nei sovietmečiu, iš kitos pusės, pritraukti žiūrovą sunkiau.
„Dabar lėlių teatrui žymiai sunkiau nei sovietiniais laikais, nes atsirado didelė konkurencija - ne tik lėlių, bet ir kitokios veiklos konkurencija dėl to žiūrovo, kuriam lėlių teatras buvo skirtas“, - sakė jis.
„Sovietiniais laikais Lietuvoje buvo vienas ar du lėlių teatrai, ir viskas. Salės buvo perpildytos žiūrovų, o dabar reikia pagalvoti, iš kur tą žiūrovą gauti“, - kalbėjo nacionalinės premijos laureatas.
Anot V.Mazūro, sunkiausia pritraukti žiūrovus į suaugusiems skirtus spektaklius.
„Kažkaip sunku prasibrauti, nes lėlių teatras pasmerktas vaikams. Suaugusiems darėme kelis spektaklius, bet žiūrovas kelis spektaklius pažiūri ir labai greitai išsisemia“, - sakė jis.
Premijos laureatas mano, jog patys lėlių teatrai turėtų pagalvoti, kaip pagerinti padėtį.
„Man iš šalies žiūrint, atrodo, kad ir patiems teatrams reikėtų kitą veiklos modelį susirasti užuot laukus, kad kas ateitų“, - svarstė V.Mazūras.
Scenografiją tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) 1965 metais baigęs V.Mazūras dirbo Kauno ir Vilniaus lėlių teatrų dailininku, buvo pastarojo vyriausiasis režisierius ir meno vadovas.
Vilniaus dailės akademijoje jis dėstė scenografijos kompoziciją ir lėlių teatro scenografiją, 1997 metais organizavo Tarptautinį Baltijos šalių mini lėlių teatrų festivalį.
Scenografas 1988 metais įvertintas Valstybine premija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje – išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“: čia atgimė ukrainiečių karinė tapatybė
Šeštadienio vakarą „Herkaus Kanto“ erdvėse atverta išskirtinė fotografijų paroda „Plieno audrose“, atkeliavusi tiesiai iš Ukrainos. ...
-
Skambant prancūziškosios romantikos kūriniams prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis3
Penktadienio vakarą Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme Kauno publika džiugiai pasitiko ilgai lauktą viešnią – britų karališkąjį mecosopraną damą Sarah Connolly. Pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio gars...
-
Vilniuje bus apdovanoti meno kritikai1
Šeštadienį Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, antrą kartą rengiami meno kritikos apdovanojimai. ...
-
Šiauliuose – regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“2
Šeštadienį Šiauliuose vyks regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“, skirta šimtametei Dainų šventės tradicijai paminėti. ...
-
Naujas stalo žaidimas kviečia sukurti sėkmingą kino teatrą
Pirmasis Lietuvoje stalo žaidimas apie kino teatrus – jau realybė. Kauno kino centras „Romuva“ kartu su dviem kino teatrais iš Kroatijos – Kino Valli ir Kino Gaj, sukūrė stalo žaidimą „Žaidžiame kiną“, kvie...
-
Žmogų apibūdina jo veiksmai, o ne tautybė2
„Vokiečiams nelengva priimti faktą, kad karo metu Vokietijos civiliai taip pat galėjo tapti aukomis“, – sako vokiečių rašytoja Sabrina Janesch. Apsilankiusi Kauno literatūros savaitėje, ji pristatė naujausią savo romaną &bdqu...
-
Romano „Litbelas. Neišnešiotas vaiduoklis“ autorius neprasilenkė su istorine tiesa5
Garsių Lietuvos žmonių politinių ir pasaulėžiūrinių virsmų yra buvę įvairiais naujosios istorijos laikotarpiais, ypač sunkiais ir tamsiais, mažai istorikų tyrinėtais. Rašytojas, dramaturgas, menotyrininkas Herkus Kunčius, kurdamas savo n...
-
Lietuvą ir Prancūziją sujungs išskirtinė B. H. Tiškevičiaus fotografijų paroda
„Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos yra pasaulinės reikšmės paveldas“, – įsitikinusios Nicéphore’o Niépce’o fotografijos muziejaus Prancūzijoje kuratorės Emmanuelle Vieillard ir Audrey Le...
-
Organizuotų tekstų išminties upė17
Kino centre „Romuva“ įvykusi poezijos ir muzikos popietė „Dar vienas pavasaris su Vytautu Landsbergiu ir Petru Vyšniausku“ sulaukė būrelio svaraus žodžio mylėtojų. Išmoningai organizuotame renginyje buvo galima įs...
-
Unikalios Kauno valstybinio lėlių teatro gastrolės JAV: aplankė Lietuvos išeivius ir jų vaikus1
Gegužės mėnesį 8–24 d. Kauno valstybinio lėlių teatro (KVLT) lėlininkai leidosi į išskirtines gastroles, kurių misija buvo pasiekti bei priminti apie lietuviškas šaknis, kultūros savitumą, kalbos grožį kitapus Atlanto gy...