- Parengė Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įsibėgėjus Didžiajai Velykų savaitei, daugelis krikščionių visame pasaulyje jau ruošiasi iškilmėms. Kol vieni margina kiaušinius, kiti persirengia pabaisomis ir gąsdina kaimynus. Nepaisant tradicijų skirtumų, daugeliui tikinčiųjų Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė.
Velykų zuikis pirmą kartą pasirodė vokiečių vienuolių sukurtuose rankraščiuose, kuriuose jie vaizdavo Mergelės Marijos gimimą. Vėliau vokiečių protestantų dėka įsigaliojo nuostata, kad Velykų zuikis už gerą elgesį vaikus apdovanos dovanomis – spalvotais kiaušiniais.
Jungtinėje Karalystėje per Velykas valgomos bandelės, ant kurių įspaustas kryžius. Manoma, kad 1730 m. vienuolis paruošė šias bandeles Didžiajam penktadieniui ir, atsižvelgdamas į šventės prasmę, nutarė jas papuošti kryžiaus ženklu.
Kai kurie britai per Velykas valgo specialią mėsą. Istorija byloja, kad šernų mėsa, ypač nušautų rudenį ir vytintų per visą žiemą, apskritai yra tinkamiausia mėsa, kurią galima valgyti švenčiant Velykas.
Ispanai ruošiasi Velykoms ne tik per Didįjį tridienį, bet ištisą savaitę, kurią jie įvardijo "Šventąja savaite".
Nors daugelis ispanų švenčių vyksta su "trenksmu" – garsia muzika ir šokiais, savaitę iki Velykų kasdienis gyvenimas sustingsta, šalyje tampa mirtinai tylu.
Gatvėse vyksta procesijos, kuriose dalyvauja kunigai, vietiniai gyventojai ir piligrimai iš kitų šalių. Per procesijas savanorių grupė neša žmogaus dydžio Jėzaus, Marijos ir įvairių šventųjų skulptūras.
Tik Velykų sekmadienį Ispanija atgimsta – Jėzaus prisikėlimas švenčiamas garsiai, su puikia nuotaika ir tradiciniais patiekalais.
Veikiausiai pati įsimintiniausia Velykų procesija vyksta Sevilijoje, Andalūzijoje.
Tačiau visiškai priešingų velykinių tradicijų laikosi švedai ir suomiai. Ten per Didįjį ketvirtadienį švenčiamas Helovinas.
Suomiai ir švedai tiki, kad Kristaus išdavystės dieną į pasaulį buvo paleistas blogis, o raganos ir velniai buvo to blogio išraiška.
Iki šių dienų per Didįjį ketvirtadienį vaikai persirengia pabaisomis ir vaikšto po miestą, prašydami skanėstų. Mainais už juos siūlo savo gamintus atvirukus su velykiniais palinkėjimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimui bus pasiūlyta 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...