- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn.
„Kalbant apie baltarusius, turime dvi kategorijas imigracijos, viena – tai yra žmonės, atvykstantys humanitariniais tikslais, tai yra bėgantys nuo režimo, kai tai gali įrodyti, tam reikalingas Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimas. (...) tokie atvejai, mano supratimu, tikrai neturėtų grįžti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
„Jeigu asmuo, kuriam suteiktas iš esmės prieglobstis Lietuvoje, nuspręstų grįžti, man atrodo, kad leidimas gyventi (Lietuvoje – BNS) turėtų būti panaikintas“, – tvirtino jis.
Lietuvos vizos humanitariniais pagrindais išduodamos nukentėjusiems nuo Minsko režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu 2 tūkst. 68 užsieniečiai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. Iš viso tokius leidimus turi 62 tūkst. 884 Baltarusijos piliečių.
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę – grupė parlamentarų teikė pataisą, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvoje netektų tie rusai ir baltarusiai, kurie daugiau nei kartą per metus vyktų į Rusiją ir Baltarusiją, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė tokią sankciją taikyti tiems, kas gimtinėn grįžta daugiau nei kartą per tris mėnesius.
Jeigu asmuo, kuriam suteiktas iš esmės prieglobstis Lietuvoje, nuspręstų grįžti, man atrodo, kad leidimas gyventi (Lietuvoje – BNS) turėtų būti panaikintas.
Nors pasiūlymui dėl kelionių ribojimo nepritarta, projektas dėl kitų nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo dar metams Seime įveikė svarstymo stadiją.
Pagal pernai priimtą įstatymą, rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Naujajame įstatymo variante siūloma nustatyti daugiau ribojimų Baltarusijos piliečiams, nes Lietuvos žvalgybos institucijos yra įspėjusios apie suaktyvėjusią Baltarusijos specialiųjų tarnybų veiklą pasinaudojant Lietuvoje esančiais savo piliečiais.
Numatoma, kad papildytas nacionalinių sankcijų įstatymas galiotų iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
Šis įstatymas inicijuotas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo narys B. Matelis pateko į eismo įvykį, nukentėjo dviratininkas12
Seimo narys, konservatorius Bronislovas Matelis Panevėžyje pateko į autoįvykį, kurio metu nukentėjo dviratininkas. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus išlieka perrinkimo siekiantis G. Nausėda100
Perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda išlieka palankiausiai vertinamu kandidatu į prezidentus, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. ...
-
I. Vėgėlė ir G. Nausėda toliau kritikuoja vienas kitą dėl kampanijas remiančių verslo atstovų17
Kandidatai į prezidentus – advokatas Ignas Vėgėlė bei perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda – ir toliau kritikuoja vienas kitą dėl sulaukiamos verslo atstovų paramos bei galimo viešų ir privačių interesų kon...
-
Kandidatai į prezidentus nesutarė dėl šeimos sąvokos: pasipylė kaltinimai dėl netęsiamų pažadų85
Šalies vadovo posto siekiantys kandidatai nesutaria, ar kartu gyvenančios tos pačios lyties poros yra laikomos šeima. ...
-
Buvusi Visagino merė skųs teismui VRK sprendimą neregistruoti jos kandidate į Europos Parlamentą8
Buvusi Visagino merė, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovė Dalia Štraupaitė skųs teismui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą neregistruoti jos kandidate Europos Parlamento (EP) rinkimuose. ...
-
EP nariai iš Lietuvos menką aktyvumą teisėkūroje sieja su delegacijos dydžiu10
Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos sako, kad mažas delegacijos dydis ir dalis pasyvių politikų lemia tai, kad Lietuvos europarlamentarai yra paskutiniai pagal dalyvavimą teisėkūros procese Briuselyje. ...
-
Sporto įstatymo projektas keliauja į Seimą: siūlo didinti finansavimą, stiprinti sportininkų teises2
Penktadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam Sporto įstatymo pakeitimų projektui, kuriuo siekiama plėsti sporto finansavimą, stiprinti skėtines sporto organizacijas, sportininkų teises. ...
-
Seimo pirmininkė palaikytų diskusijas dėl apkaltos tvarkos keitimo, bet pati neinicijuotų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. ...
-
V. Bakas: panašu, kad prezidentui gali pritrūkti „kuro“ iki antro rinkimų turo36
Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone...
-
G. Nausėda nutarė nevetuoti skirtingų sankcijų rusams ir baltarusiams3
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia nutaręs nevetuoti Seimo priimto įstatymo, nepaisant to, kad sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebuvo suvienodintos. ...