- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo 52 metus trunkančią meilę atšventė ir vestuves Lietuvoje iškėlė vyrų pora. Kaip jie patys sako, pagaliau išdrįso nebegyventi pasislėpę bunkeryje. Tiesa, partnerystė ar civilinė santuoka Lietuvoje vis dar negalima, tad šios vestuvės – tik simbolinės.
Meilė klasikinei muzikai ir kultūrai prieš 52 metus suvedė du vyrus. Nuo to laiko jie visada kartu, tačiau tik šiemet gyvenimo partneriai pagaliau išdrįso, nors ir baimindamiesi, papasakoti savo meilės ir bendro gyvenimo istoriją viešai.
„Labai daug kartų skambėjo žodis „meilė“, o aš nežinau, kas tai yra. Per 52 metus nesame vienas kitam pasakę „myliu“. Mes šito žodžio visą laiką vengėme“, – atviravo sutuoktiniai.
Mylėti vienas kitą šiems vyrams nebuvo lengvas pasirinkimas, mat sovietmečiu homoseksualumas buvo laikomas liga ir nusikaltimu. Anuomet išmokę slapstytis, jiedu iki šiol kaimynams ir gydytojams prisistato kaip tėvas ir sūnus.
„Mes visą gyvenimą pragyvenome tarsi bunkeryje, pragyvenome du gyvenimus – vieną, kur mėgavomės savo profesija, savo darbu, savo pomėgiais, o antroji pusė buvo bunkeryje“, – kalbėjo vyras.
Tačiau, jei reiktų atsukti laiką atgal, jiedu nekeistų nieko. Tiesa, gailisi, kad Partnerystės įstatymo įgyvendinimo turbūt jau taip ir nesulauks, tad jaunieji žiedus sumainė tik su artimųjų ir bendraminčių palaiminimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šios humanistinės vestuvės – bandymas padovanoti porai pripažinimą. Šiuo metu bandoma surinkti 52 tūkst. parašų – po tūkstantį už kiekvienus abiejų vyrų kartu nugyventus metus.
„Parašus galvojame rinkti iki gegužės 17 dienos, kuri yra tarptautinė diena prieš homofobiją, transfobiją. Tada galbūt pateiksime visuomenei staigmeną, ką su tais parašais padarysime“, – apie parašų rinkimo ateitį užsiminė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Per kelias dienas nuo ceremonijos jau surinkta daugiau kaip 17 tūkst. parašų, o iš simbolinių vestuvių dalyvių skrieja šilčiausi palinkėjimai sutuoktiniams.
„Kad tų dienų būtų daugiau, kad jų dar liktų kuo daugiau, dėl to, kad jie yra verti kiekvienos laimingos dienos“, – linkėjo žurnalistė Rūta Miliūtė.
Homoseksualūs žmonės oficialiai Lietuvoje vestuvinio torto ragauti dar negali, mat Lietuva – viena iš penkių Europos Sąjungos valstybių, kuriose tos pačios lyties porų partnerystė negalima. Skeptiškai nusiteikę parlamentarai įsitikinę, kad civilinė sąjunga arba partnerystė prieštarautų Konstitucijai. Skeptikai baiminasi ne pačios partnerystės, o to, kas galėtų eiti po jos.
„Kai jau pradedama kalbėti apie vienalytes santuokas, tada jau valstybė, kuri įteisina įstatymu, būna verčiama įteisinti ir vaikų įvaikinimą tokiose santuokose“, – teigė Seimo narys Paulius Saudargas.
Partnerystės šalininkai atkerta, kad jau ir kaimyninės šalys šį įstatymą priėmė ir nuo to blogiau netapo.
„Galime žiūrėti į tolimąją Latviją ir tolimąją Estiją, ir tolimąją Lenkiją, kurios naujoji valdančioji koalicija yra įsipareigojusi priimti naują Civilinės sąjungos įstatymą. Aš ironizuoju, tai yra šalys, kurios yra prie pat mūsų, jos keičiasi. Lietuva turi neatsilikti“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Vis dėlto Seimo pirmininkės pavaduotojas tikina, kad šiemet prie Partnerystės įstatymo Parlamente Laisvės partijai grįžti bus sunku. Įstatymas praėjo pateikimo ir svarstymo stadijas, liko paskutinė – priėmimas.
„Čia – jų interesas, tai jie turi patys skaičiuoti ar turi, ar neturi politinę valią Seime. Mano galva, kol kas tos politinės valios nėra“, – savo nuomone dalinosi P. Saudargas.
Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina.
„Pabaigsime tą darbą, kurį pradėjome, tik norėtųsi, kaip jau sakiau, kad tai vyktų greičiau, nes žmonių gyvenimas eina“, – tikino A. Armonaitė.
Žmogaus teisių gynėjai tikisi, kad šių dviejų vyrų istorija taps įkvėpimu ir paskata Lietuvos politikams.
„Turbūt sudėtinga būtų atrasti žmogų, kurio nepaliestų tokia istorija, kurio nepaliestų 52 kartu praleisti metai“, – sakė J. Juškaitė.
Tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje vykdavo ir anksčiau. Prieš 23 metus savo meilę šventė gamtininkas Algirdas Knystautas ir jo gyvenimo draugas. Vakarinių mišių metu arkikatedroje jiedu pasikeitė aukso žiedais ir pasibučiavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VDU rektoriui – Mariupolio universiteto regalijos
Trečiadienį Mariupolio valstybinis universitetas, kuris dėl karo šiuo metu veiklą tęsia Kijeve, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriui prof. dr. Juozui Augučiui įteikė Garbės daktaro regalijas. ...
-
Vilniaus miesto savivaldybė skirs paramą ispanų kalbos mokytojams3
Siekiant mažinti rusų kalbos mokymą bei pritraukti į ugdymo įstaigas daugiau ispanų kalbos mokytojų, Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nustatė šių pedagogų pritraukimo ir finansinio skatinimo sąlygas. ...
-
Nutekinta 150 tūkst. lietuvių paskyrų: kodėl tapome grobikų taikiniais?1
Apie tai, kaip apsaugoti savo elektronines paskyras, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Surfshark“ atstove Lina Survila. ...
-
Teismas išnagrinėjo bylą dėl buvusios S. Šoigu draugės vyro A. Kaminsko Lietuvos pilietybės netekimo
Regionų administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo Lietuvos pilietybės netekusio Adolfo Kaminsko skundą. A. Kaminskas yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motinos Jelenos Kaminskas vyras. ...
-
„Amžiaus“ klausimas išspręstas: išrinktas naujas Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimas17
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė Salomėjos Nėries gimnaziją pervadinti Vyčio vardu. ...
-
Teismas: Lietuva turi teisę išsiųsti grėsmę jos saugumui keliantį Rusijos pilietį V. Vodo
Rusijos pilietis Vladimiras Vodo bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. ...
-
Š. Narbutas – tik vienas iš daugelio: Strasbūro teismo pagrūmojimai Lietuvos teisėsaugai2
Pernai iš 22 Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išnagrinėtų bylų prieš Lietuvą šešiose nustatyti pažeidimai, nurodoma ataskaitoje. ...
-
Lietuvos ir JAV kariai bendrose pratybose treniruojasi atlikti oro operacijas
Gegužės 6–17 d. Kauno ir Šiaulių apylinkėse vyksta Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos „Budrus sakalas 2024“ ir tarptautinės pratybos „Astralinis riteris“, kurių dalyje dalyvauja JAV kariai su n...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas19
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Įstatymų laikytis per brangu?3
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...