Atverti duomenys apie savanorystę: paaiškėjo skaitlingiausios savanorių organizacijos

  • Teksto dydis:

Jau įsigaliojo naujovė pelno nesiekiančių organizacijų rengiamose metinėse veiklos ataskaitose pateikti duomenis apie kiekvienos organizacijos savanorių veiklą. Registrų centrui plačiajai visuomenei neatlygintinam naudojimui atvėrus šiuos duomenis, paaiškėjo skaitlingiausios šalies savanorių organizacijos.

Didesnis skaidrumas

„Įmonių ir organizacijų Registrų centrui pateiktos finansinės ir veiklos ataskaitos, jose esanti informacija ir duomenys leidžia visuomenei geriau susipažinti su atskirų juridinių asmenų veikla, o sprendimų priėmėjams tampa pagrindu analizuoti ir spręsti įvairius klausimus. Pelno nesiekiančių organizacijų duomenys apie savanorių veiklą prisideda prie dar didesnio skaidrumo, o taip pat padeda visuomenei įvertinti savanorystės mastą Lietuvoje, kurios nauda organizacijose dar kartais nebūna atrasta“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Įgyvendindamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą, Registrų centras šiemet sudarė galimybę viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams bei asociacijoms savo metinėse veiklos ataskaitose pateikti informaciją apie savanorių veiklą: bendrą savanorių skaičių ir savanoriškos veiklos valandų skaičių.

Registrų centras platų savo atvertų duomenų rinkinių sąrašą praplėtė dar vienu aktualiu rinkiniu – ne pelno siekiančių juridinių asmenų teikiamais duomenimis apie savanorystę. Jį patogiu formatu nemokamai galima atsisiųsti iš Registrų centro interneto svetainės.

Naudingas šaltinis

Atvertame naujajame duomenų rinkinyje galima rasti šiais metais savo metines veiklos ataskaitas pateikusių organizacijų duomenis: konkrečios organizacijos pavadinimą, teisinę formą, ataskaitoje nurodytą savanorių skaičių ir savanoriškos veiklos valandų skaičių. Vartotojų patogumui taip pat nurodomas ir veiklos laikotarpis, kadangi yra tokių organizacijų, kurios šiais metais, nors ir vėluodamos, tačiau pateikia savo ataskaitas ne tik už 2022, bet ir už ankstesnius metus.

Savanoriška veikla tik augs ir plėsis, todėl manau, kad ateityje šie duomenys taps svariu įrodymu, siekiant tvaresnio ir didesnio NVO finansavimo.

Šiuo metu duomenų rinkinyje iš viso galima rasti duomenų apie maždaug 18 tūkst. pelno nesiekiančių organizacijų, iš kurių apie 10 tūkst. yra įvairių asociacijų, beveik 850 labdaros ir paramos fondų, dar per 6 tūkst. viešųjų įstaigų.

Analizuojant ataskaitas tik už 2022 m., galima matyti, kad bendras ataskaitas pateikusiose organizacijose dirbusių savanorių skaičius yra beveik 120 tūkst., o bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius – beveik 5 mln. valandų. Taigi vidutiniškai vienam savanoriui per metus teko beveik po 40 val. savanoriškos veiklos.

„Be abejo, šie skaičiai gal neparodo viso savanorystės vaizdo, kadangi duomenų tikslumas priklauso nuo juos teikiančių subjektų, o ir savo ataskaitas, deja, pateikia ne visos organizacijos, neatmestina ir klaidų tikimybė. Nepaisant visko, tai yra pirmas ir šiuo metu turbūt vienintelis duomenų apie savanorystę šaltinis“, – kalba A. Gudaitienė.

Svarbi paskata

„Registrų centro renkami duomenys – ypač svarbūs, jie padeda įvertinti savanoriaujančių asmenų skaičių, jų kuriamą pridėtinę vertę valstybei, taip pat kurti duomenimis grįstas stiprinimo priemones, kurios, viliamės, stiprins savanorystės kultūrą Lietuvoje. Nors pirmųjų metų duomenys neleidžia pamatyti tikro savanorystės vaizdo, tačiau tai labai svarbi pradžia, naudinga ne tik politikos formuotojams, bet ir organizacijoms, kurios gavo galimybę kitaip įvertinti ir pastebėti organizacijas ir veikiančius savanorius“, – sako Justina Lukaševičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja.

„Prieinami atviri duomenys apie savanorišką veiklą ir savanorių skaičių Lietuvoje parodo, kokią svarbią visuomenės dalį sujungia ir atstovauja nevyriausybinės organizacijos. Savanoriška veikla tik augs ir plėsis, todėl manau, kad ateityje šie duomenys taps svariu įrodymu, siekiant tvaresnio ir didesnio NVO (nevyriausybinių organizacijų – red. past.) finansavimo ir platesnio organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus“, – sako Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.

Remiantis Registrų centro atvertais duomenimis, pagal ataskaitose nurodytą savanorių skaičių pirmavo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (15,2 tūkst. savanorių), Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga (6,5 tūkst.), „Maisto bankas“ (5,5 tūkst.), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (3,4 tūkst.), Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija (2,8 tūkst.), Lietuvos moksleivių sąjunga (1,9 tūkst.), Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija „Sveikatos želmenėliai“ (1,2 tūkst.), Jaunųjų gydytojų asociacija (1,1 tūkst.), Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija (1,1 tūkst.), viešoji įstaiga „Kaunas 2022” (1 tūkst.).

Pagal nurodytą savanoriškos veiklos valandų skaičių lyderiai vėlgi buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (480 tūkst. val.), toliau išsidėstė Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjunga (218,4 tūkst. val.), Lietuvos moksleivių sąjunga (150 tūkst. val.), Lietuvos regbio federacija (145,6 tūkst. val.). Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus (130,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“ (120 tūkst.), viešoji įstaiga „Tautmilės globa“ (92,6 tūkst. val.), asociacija „Pavasaris“ (90,4 tūkst. val.), viešoji įstaiga „Gyvūnų globa Tauragėje“ (87,6 tūkst. val.) ir Maltos ordino pagalbos tarnyba (86,4 tūkst. val.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių