- Saulius Jakučionis, Vilmantas Venckūnas/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
-
„Turime suvienyti jėgas“: Lietuvoje minimos antrosios Rusijos karo...
Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir lėšų rinkimo akciją.
2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.
Renginiai Vilniuje prasidėjo paramos ir solidarumo eitynėmis nuo ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo iki Katedros aikštės.
Juose dalyvavo ir Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, didžioji dalis jų į šalį atvyko po Rusijos invazijos. Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 84 tūkst. karo pabėgėlių.
„Šią dieną baigėsi mano puikus gyvenimo etapas“, – BNS sakė 30-metė pabėgėlė iš Ukrainos Jana Lomačenska, dirbanti finansininke.
Eitynių dalyviai nešėsi Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos vėliavas. Minioje buvo matyti ir plakatai su užrašais „Šlovė Ukrainai“ ar „Priverskite Rusiją atsakyti“.
Ukrainietis, 38-ių Nikita Barysovas BNS sakė, kad atėjo padėkoti Lietuvai už paramą ir siekti parodyti pasauliui, jog karas tęsiasi.
„Turime suvienyti jėgas tam, kad paguldytume Rusiją ant menčių“, – teigė aštuonerius metus Lietuvoje gyvenantis programuotojas.
„Kova už visą Europą“
Minimų eitynių dalyviai nužygiavo į Katedros aikštę, kur surengtas 87-asis Ukrainai palaikyti skirtas mitingas.
Rašytojo Arkadijaus Vinokuro organizuojami mitingai čia vyko kiekvieną pirmadienį nuo Rusijos invazijos pradžios.
Šįkart mitinge dalyvavo ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, daugelis ES ir NATO šalių bei kitų valstybių ambasadorių. Visi ambasadoriai savo kalba į mikrofoną nuo scenos pasakė „Šlovė Ukrainai“.
Į mitingo dalyvius nuotoliu kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, dėkoję Lietuvai už paramą. Taip pat parodytas Ukrainos karių kreipimasis.
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta nuo scenos irgi dėkojo lietuviams už tai, kad jie padeda jo šaliai „savo veiksmais ir žodžiais“, empatija ir neabejingumu.
Diplomatas žadėjo, kad Ukraina tęs kovą.
„Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime“, – kalbėjo P. Bešta.
Suaukojo milijonus
Solidarumo su Ukraina renginiuose Vilniuje iš viso dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.
„Reikia paminėti visada šitą dieną, prisiminti, kad verta palaikyti (Ukrainą – BNS), kad karas nesibaigė, kad negalima užmigti, kol tai vyksta“, – BNS sakė metinių minėjimo renginiuose dalyvavęs 30 metų inžinierius Gustas Liaugminas.
„Norime palaikyti ukrainiečius, kurie kovoja ne tik už save, bet ir už mus, – BNS sakė 55-ių ekonomistė Alma Venckutė. – Norime, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų ir norime jiems padėti, kaip galime“.
Nuo sausio pabaigos Lietuvoje vyksta didžiausia pastarojo metu paramos Ukrainai akcija „Radarom!“. Akcija šeštadienio vakarą baigsis koncertu Lukiškių aikštėje.
„Radarom!“ metu renkamos lėšos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams. Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaro Lietuvos įmonių gaminti naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.
Šiuo metu „Radarom!“ yra surinkti beveik 5,7 mln. eurų.
Paraginęs dar suspėti paaukoti akcijai, paramos Ukrainai organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas paragino Vakarus siųsti karius į invazijai besipriešinančią šalį.
„Nekalbu apie žmonių siuntimą į frontą. Kalbu apie logistiką, aptarnavimą“, – mitinge Katedros aikštėje sakė J. Ohmanas.
„Baigėsi laikas, kada galėjome stovėti šone ir linkėti jiems (ukrainiečiams – BNS) sėkmės. Metas judėti“, – pridūrė jis.
Rusija grasina „kiekvienam iš mūsų“
Lietuvos vadovai antrųjų invazijos metinių proga taip pat dalijosi perspėjimais dėl Rusijos, padėkomis už paramą Ukrainai ir raginimais nepavargti.
Į Lietuvos žmones kreipęsis prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos puoselėjama neapykanta grasina pasaulio tvarkai „kiekvienam iš mūsų“.
„Kiekvienas perduodamas ginkluotės vienetas, kiekvienas humanitarinės pagalbos krovinys, kiekvienas euras, kurį paaukojame, gelbsti gyvybes ir artina Ukrainos pergalę. Mūsų bendrą pergalę. Mūsų laisvės pergalę“, – sakė prezidentas.
Premjerė Ingrida Šimonytė ragino nepavargi remti Ukrainos, nepaisant niūresnių nuotaikų dėl lūkesčių neišpildžiusio Ukrainos kontrpuolimo pernai, stringančios Vakarų pagalbos, nesiliaujančios Rusijos vykdomos apgulties, nepaisant aukų.
„Kas nepavargsta, tai Ukraina. Ukraina nenuleidžia savo širdžių ir savo ginklų jau dešimt metų, gindama ne tik save, bet ir mus visus. Todėl pavargti neturime teisės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Šiandien esame čia, kad visam pasauliui, Ukrainai, bet pirmiausia sau patiems pasakytume: mes nepavargsime. Remiame ir remsime Ukrainą viskuo, kuo galėsime“, – sakė premjerė.
Tai yra egzistencinė kova už visą Europą. Mes trokštame laisvės, nepriklausomybės ir ją ginsime.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė tikinti pergale.
„Per šiuos dvejus karo metus matėme visko – pasimetimo ir kalbų, kad Ukraina nesilaikys ilgai, bet buvo ir nematyto Vakarų solidarumo. Matėme priešo nubloškimą nuo Kyjivo, Charkivo, Chersono, bet ir skaudžių, nesuprantamų pertraukų tiekiant karinę pagalbą“, – sakė parlamento vadovė.
„Buvo visko ir visko dar bus, bet aš tvirtai tikiu, kad vėliau mes žvelgsime atgal į visus šiuos įvykius kaip į didesnius ar mažesnius žingsnius galutinės pergalės link“, – pridūrė ji.
Solidarumo su Ukraina renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose.
Vyriausybės pateiktais duomenimis, Lietuvos valstybės parama Ukrainai nuo 2022 metų vasario, įskaitant pagalbą dešimtims tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių, siekia daugiau nei milijardą eurų.
Daugiausiai Ukrainai skirta karinės paramos – 505 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė3
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys7
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys7
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė5
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
Kelionė prie kapo – su netikėtomis kliūtimis8
Artimųjų kapus nusprendusi aplankyti protezo dėka judanti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – ją gabenęs automobilis negalėjo įvažiuoti į Joniškės kapines. Paaiškėjo, kad tokia tvarka, kai mašinomis tam tikromis di...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę8
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...