Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje.

Beje, tai patvirtina ir pats švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, sakydamas, kad stresas – sudėtinė švietimo ir ugdymo dalis.

Gal ir taip, sunku ginčytis su paskirtuoju Lietuvos švietimo guru, tačiau bet kuriuo atveju piktnaudžiauti tuo nereikėtų.

Nors stresas ir iš tiesų trumpalaikėje perspektyvoje gali skatinti mūsų gebėjimus adaptuotis prie naujų situacijų, išmokti priimti iššūkius ir įgyti naujų įgūdžių, bet ilgalaikėje – vienareikšmiškai turi neigiamų padarinių mūsų sveikatai.

Manau, ne mažiau nei atsparumo ugdymo stresui moksleivių mokymo procese yra iš esmės skatinti moksleivių norą mokytis, siekti žinių, išmokyti juos, kur ir kaip ieškoti reikalingos pagrindinės informacijos, tinkamai ją analizuoti, daryti pagrįstas išvadas ir panaudoti tai praktinėje veikloje.

Svarbu, kad mokymo turinys koreliuotų su darbo rinkos poreikiais. Dabartinėje švietimo sistemoje dažnai mokslas būna sau, o darbo rinkos poreikiai – sau. Natūralu, kad, esant tokiai situacijai, absolventams sunku integruotis į darbo rinką, susirasti sau tinkamą pagal įgytą išsilavinimą darbą.

Manau, ne mažiau nei atsparumo ugdymo stresui moksleivių mokymo procese yra iš esmės skatinti moksleivių norą mokytis.

Šiame trumpame straipsnyje sunku išvardyti visas sudėtines moksleivių švietimo ir ugdymo dalis, kurios, mano nuomone, yra daug svarbesnės nei atsparumo stresui ugdymas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mūsų švietimo guru, vykdydamas savo „streso varymo programą“, pats neišeina iš komforto zonos.

Į visus aštrius klausimus atsipūtęs atsako, kad jis – ne ekspertas, ir toliau patogiai sėdi kėdėje nejausdamas streso.

Jam pasisekė, kad dabar kitas Prezidentas ir pas jį, prieš paskiriant į postą, nereikėjo laikyti „stojamojo“ į ministrus egzamino, na, o įvesti „tarpinį“ egzaminą ministrams kol kas mūsų šalyje nesugalvojo nė vienas valstybės vadovas.

Taigi klausimas – kam tyčiotis iš moksleivių sudarant neadekvačiai sunkius egzaminų klausimus, trumpinant iki neprotingos ribos atsakymų į juos laiko limitą, įvedant, mano nuomone, visiškai nereikalingus tarpinius egzaminus.

Jei tuo norima parodyti, kad mūsų moksleiviai niekam tikę, negabūs, siekiama, kad jie pasijustų nepilnaverčiai ir nieko nesugebantys, tai dabartinė ministerijos strategija suprantama. Tikslas kol kas dar nepasiektas, bet link jo labai sparčiai einama.

Tačiau atsakykime sau į klausimą – kas bus Lietuva be savimi pasitikinčio, mąstančio ir kuriančio jaunimo?

Manau, atsakymas aiškus ir suprantamas visiems, netgi ministrui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    1
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    4
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    1
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    18
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    103
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
  • Skaniai gyvename
    Skaniai gyvename

    Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gels...

    13
  • Putinai kyla į paviršių
    Putinai kyla į paviršių

    Bolševikai nebuvo vienintelė jėga 1917-aisiais siekusi perimti valdžią Rusijoje. Tų pačių metų rugsėjo 10–13 d. (matyt, pagal Grigalijaus kalendorių) savo laimę išbandė ir generolas Lavras Georgijevičius (1870–1918), mies...

    8
Daugiau straipsnių