Sporto pinigų dalybos: dauguma liko basi

Aplodismentai penketukui

NSA konkursui gavo 35 paraiškas. Bendra teikėjų prašyta valstybės biudžeto lėšų suma pusketvirto karto didesnė nei buvo numatytas finansavimas – 3,5 mln. eurų. Nieko nuostabaus, norinčiųjų apetitas ne visada būna patenkintas, tačiau sprendimas finansuoti tik penkias, o kitas palikti likimo tėkmei, papiktino sporto bendruomenę.

NSA skelbia, kad lėšos skirtos penkioms daugiausia balų surinkusioms sporto organizacijoms, kurios, NSA vertinimu, 2024 m. į Lietuvą pritraukė itin aukšto lygio tarptautinių varžybų.

Iš finansavimą gavusių organizacijų daugiausia – 470 tūkst. eurų – skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai.

199 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. eurų.

Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, organizuojančiai pasaulio jaunimo iki 19 metų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą – 129 tūkst. eurų, Lietuvos studentų sporto asociacijai, rengiančiai pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą, – 21 tūkst. eurų.

„Šiais metais Lietuva priima labai aukšto lygio varžybas. Džiaugiamės, kad mūsų šalis tampa vis labiau matoma tarptautinėje sporto arenoje ne tik dėl mūsų sportininkų pergalių, bet ir dėl tarptautinių renginių, kurie didina Lietuvos žinomumą ir tarptautinės sporto bendruomenės pasitikėjimą, rodo mūsų sporto organizacijų kompetencijų lygį ir pasaulinius standartus atitinkančią sporto infrastruktūrą“, – sakė Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

Abejoja objektyvumu

Tačiau į finansavimą pretendavusios, bet jo negavusios sporto organizacijos vargu ar sutiktų su tokiu NSA direktoriaus pareiškimu. „Galiu pasakyti, kad 30 federacijų yra nepatenkintos. Jos labai nusivylusios NSA darbu ir kompetencija, ir jau ne pirmą kartą“, – pastebėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.

Pozicija: D. Šaluga sako, kad federacijos suabejojo NSA kompetencija. (V. Balkūno / BNS nuotr.)

Anot jo, vienos organizacijos kreipėsi dėl mažesnių renginių, kitos pateikė projektus dėl Europos čempionatų, tradicinių, ilgamečių, šimtmečius skaičiuojančių tarptautinių renginių, bet liko už borto.

„Daug argumentų niekas neišgirdo nei raštu, nei žodžiu. Kai kurios federacijos išanalizavo vertinimus ir rado neatitikimų. Kai kurios, galbūt turtingesnės, jau kreipėsi į teismą, kitos vargšelės, kurios neturi pinigų, negali tokiu būdu apsiginti“, – teigė D. Šaluga.

NSA federacijas vertina pagal patvirtintus kriterijus. Tačiau federacijoms atstovaujantis D. Šaluga pabrėžė, kad NSA tam ir sukurta, kad, dar neįvykus renginiui, taip pat, kaip ir su tarpiniais egzaminais, analizuotų, prasimuliuotų, numatytų įvykius, keistų įstatyminius ir poįstatyminius aktus, kad sporto bendruomenė jais pasitikėtų.

„Kai kurios federacijos gavo tikrai milžiniškas lėšas, ir aš įsitikinęs, kad ir be tokių didelių lėšų būtų galimybė tuos renginius organizuoti. Federacijos, kurios visiškai negavo lėšų, dabar turi arba atšaukti renginius, arba dirbtinai bankrutuoti, gauti kažkokių burbulų iš tarptautinių federacijų, į kurių kalendorių jų renginiai įtraukti, ir taip toliau, ir panašiai“, – susiklosčiusią situaciją aiškino D. Šaluga.

Neabejojama, kad toks lėšų paskirstymas turės įvairiausių padarinių. Tačiau akcentuojama, kad dabartinė sporto valdžia visiškai nesidomi, nepaiso, ką sako federacijos ir kokias problemas kelia.

Liūdna padėtis

65 Lietuvos sporto federacijos vienijančios LSFA prezidentas D. Šaluga sako, kad situacija su sportu Lietuvoje yra liūdna. Esą dar nepasimiršo pernykštis pinigų paskirstymas inventoriui. Neprasprūdo, kad buvo tam tikrų mylimų federacijų, kurio gavo inventorių, nors kreipėsi daug federacijų. D. Šaluga pastebėjo, kad federacijų, gavusių pinigų inventoriui, pavadinimai beveik kartojasi tarp tų penkių, šiemet gavusių finansavimą renginiams.

„Ne pirmą kartą šita finansavimo tendencija kartojasi, ir niekas nebesistebi, tik labai liūdna. Kai kurie žmonės pripažįsta savo klaidas arba kompetencijos trūkumą, kai kurie nepripažįsta, bet anksčiau ar vėliau vis tiek triumfuoja teisybė. Be abejonės, ateis laikas ir sporto agentūros kai kuriems klerkams prisipažinti, kad kompetencijos trūksta. Sporto bendruomenė tai aiškiai mato“, – teigė D. Šaluga, pastebėjęs paralelę su tarpiniu patikrinimu vienuoliktokams.

Nacionalinė švietimo agentūra neįsiklausė į mokytojų pastebėjimus, o NSA, anot D. Šalugos, prisiėmė prokuroro funkciją ir visiškai nepaiso federacijų nuomonių.

„Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas. Nieko stebuklingo neįvyko. Kompetentingų specialistų nepavyko pritraukti, o gal ir niekas nenorėjo jų pritraukti, o gal ne taip daug jų ir yra, bet kadangi jau yra federacijų, yra kitų sporto organizacijų, skėtinių organizacijų, tai gal įsiklausykime, ką jos sako?“ – ragino D. Šaluga.

Federacijų atstovas ironizavo: jei laukiama, kol sportininkai, federacijos, teisėjai susirinks prie agentūros ir paprašys pasitraukti, tokį renginį galima organizuoti.

Sieks kompensacijos

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) taip pat liko prie suskilusios geldos. Federacijos prezidentas Vydas Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti.

„Prašėme 160 tūkst. eurų. Jau prieš dvejus metus buvo aišku, kad šis Europos čempionatas vyks Lietuvoje. Mums, aišku, tai yra didelis nuostolis. Dar kartą kreipėmės į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Sieksime kompensacijos“, – sakė LKF prezidentas V. Gedvilas.

V. Gedvilas stebėjosi, kad sprendimą priėmė trys žmonės. LKF pateiktame projekte esą pritrūko Sporto tarybos pritarimo, tačiau prezidentas tikino, kad, rengiant projektą, šito niekas nenurodė ir nereikalavo.

„Šiais metais turime dešimt rinktinių ir visas reikia išvežti – į Europos čempionatą, Pasaulio čempionatą, Olimpines žaidynes. Sako, kad mes gauname daugiausiai pinigų. Bet jūs įsivaizduokit, kiek rinktinių yra, o kiekvienoje rinktinėje yra beveik po 20 žmonių“, – teigė V. Gedvilas.

Dvidešimtmečių rinktinę V. Gedvilas vadina auksine karta. Jos yra Europos čempionės ir Europos vicečempionės. „Tai auksinė karta, kuri taip pat dalyvaus 20-mečių čempionate, o 2027 m. moterų Europos čempionato finalai vyks Lietuvoje. Bus kovojama dėl kelialapio į JAV vyksiančias olimpines žaidynes“, – svarbą minėjo prezidentas.

Situacija: V. Gedvilas neslėpė apmaudo, kad Europos jaunimo U-20 merginų čempionatas NSA nepasirodė tinkamas finansavimui gauti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

V. Gedvilas neslepia ambicijų: dedamos didžiulės pastangos, kad moterų rinktinė patektų į Olimpines žaidynes, formuojasi nuostabi krepšininkių karta, o pinigų nėra.

„Buvome nustebę: na gerai, 160 tūkst. negali, tai 100 tūkst. gal gali arba pusę sumos. 2011 m., kai vyko Europos vyrų krepšinio čempionatas, mes iš viso neėmėme iš valstybės. Dabar šalis, viešbučiai, kavinės džiaugsis, bet tik ne mes“, – stebėjosi V. Gedvilas.

Panacėja su agentūra parodė, kad karalius nuogas.

Pastebėjo neatitikimų

Lietuvos automobilių sporto federacija jau kreipėsi į administracinių ginčų komisiją. Federacija prašė skirti beveik 71 tūkst. eurų Europos autokroso čempionato 3 etapo varžyboms. Nepatekę tarp laimingųjų, jie pastebėjo tam tikrų neatitikimų.

Skunde nurodoma, kad teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sporto įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu „Dėl Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Tačiau tiek priimtas įsakymas dėl finansavimo, tiek jo sudėtinė dalis – komisijos protokolas, buvo priimti pažeidžiant minėtą teisinį reguliavimą. Todėl ginčų komisijos prašoma naikinti įsakymą dėl finansavimo, kadangi jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacijos prezidentas Karolis Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas 1 mln. eurų objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. „Vadinasi, Lietuvai svarbūs tik tie penki renginiai. Visos kitos sporto organizacijos liko už brūkšnio. Niekam tai netinka, nė vienai sporto federacijai“, – sakė K. Ramoška.

Federacijas užgavo ir tai, kad, neskirdama finansavimo, NSA nesiteikė paaiškinti savo pozicijos. Anot K. Ramoškos, „Formulės-2“ varžyboms finansuoti parengtas projektas surinko pakankamai daug vertinimo balų, bet sėkmė nenusišypsojo.

„Gal turėtų būti su argumentais išdėstyta, kodėl nefinansuojama; kodėl kiti buvo finansuoti, irgi turėtų būti argumentų. Jokių argumentų, jokių dokumentų. Daugiau niekas nieko iš viso negavo“, – piktinasi K. Ramoška.

Įtarimai: K. Ramoška abejojo, ar valstybės skirtas milijonas objektyviai  buvo išdalintas tik penkiems sporto renginiams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Agentūros argumentai

NSA Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas Marius Žiūkas aiškino, kad kam skirti lėšų, o kam ne – ne pasirinkimo klausimas. Esą vertinama pagal švietimo, mokslo, sporto ministro nustatytą tvarką.

„Šita priemonė yra konkursinė. Pareiškėjai teikia paraišką. Ministro įsakyme nustatyta tvarka įvertinama, ar paraiškos  atitinka specialiuosius kriterijus, kurie yra privalomi. Tiek NSA, tiek ministerija, rengdama aprašo patikslinimą, stengėsi išgryninti kriterijus, kad jie būtų objektyvūs ir nepriklausytų nuo subjektyvios vertintojo valios, ar skirti penkis balus, ar tris balus“, – aiškino M. Žiūkas.

Aukšto meistriškumo sporto skyriaus vedėjas pateikė kelis pavyzdžius: vertinami sporto šakos pasiekimai per paskutinius ketverius metus; jeigu olimpinėse žaidynėse užimta 1–8 vietos, skiriami penki balai, jeigu pasaulio čempionate – 1–8 vietos, keturi balai, Europos čempionate užimta 1–4 vieta pelno tris balus; vertinamas varžybų rangas – jei tai Pasaulio čempionatas – penki balai, jei tai Europos čempionatas – keturi, jaunimo, tarkim, pasaulio čempionatas, trys balai.

Visos paraiškos vertinamos pagal 26 kriterijus, už kiekvieną jų skiriami balai, kuriuos susumavus gaunamas bendras paraiškos balas. Tada paraiškos išrikiuojamos nuo surinkusių daugiausia balų iki surinkusių mažiausiai ir vertinami biudžetai.

Anot M. Žiūko, finansavimą gavusiems pareiškėjams nebuvo skirtos tokios sumos, kokių jie prašė, skirtos mažesnės. Kodėl iš 35 federacijų tik penkios tapo laimingosiomis, M. Žiūkas aiškino paprastai: skirstomas milijonas baigėsi.

Kitaip tariant, ėmus dalinti lėšas nuo pirmosios daugiausia balų surinkusios ties penkta federacija pinigai baigėsi, todėl ne šešioms ar septynioms šiemet nusišypsojo laimė, o tik penkioms federacijoms.

„Esame gavę skundų ir bus sprendžiama. Mūsų valioje tuos argumentus išdėstyti ir administracinių ginčų komisijoje. Jeigu kažkas mato, kad neteisingai elgiamasi, tikrai turi teisę skųsti tokius veiksmus“, – teigė M. Žiūkas.

Skyriaus vedėjas pastebėjimus, kad neįsiklausoma į federacijų nuomonę, atrėmė tuo, kad ministerija prieš kelias savaites išplatino informaciją ir paprašė federacijų pateikti siūlymų, kaip galima patobulinti finansavimo modelį.

„Surinkus pastabas, vyksta diskusija. Taip, tai aš suprantu, kad norima, jog į kiekvieną pasiūlymą būtų iškart atsižvelgta, bet ir ministerija, ir agentūra turi išklausyti visų ir priimti galutinį sprendimą. Tas sprendimas nebūtinai gali būti toks, kaip kažkuri federacija yra pasiūliusi“, – sakė M. Žiūkas.