- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dirbtinis intelektas vis dažniau pritaikomas medicinos srityje. Specialistai sako, kad naujovės bus ypač naudingos psichologams ir jų pacientams. Tačiau gyventojai naujomis technologijomis dar nepasitiki.
Ryškios spalvos, vis išmanesni prietaisai ir lengviau įkandamos programavimo užduotys. Dirbtinis intelektas pamažu skverbiasi visur. Ne išimtis ir psichologinės konsultacijos.
„Mes dar su juo labai pažindinamės, bet jis jau gali ir yra naudingas. Žinau kolegų, kurie naudoja balso atpažinimo technikas, technologijas, dirbtinis intelektas padeda jiems įvertinti, pavyzdžiui, kiek pacientas šiuo metu patiria nerimo arba streso“, – kalbėjo psichologė Ugnė Juodytė.
„Kitas dalykas, tai gali būti tie tokie „mini ChatBot“, kur galima kalbėtis. Net jeigu pasižiūrėjus į patį pirmą „ChatGPT“, galima jo paklausti, aš skundžiuosi tuo ir tuo, ką man daryti“, – teigė psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Vis garsiau kalbama, kad dirbtinis intelektas gali pakeisti ir pačius psichologus. Per studijas patiriamas stresas pas juos nuveda ir ne vieną studentą. Vilnietė Dovilė svarstė, kas būtų, jei vietoje žmogaus konsultaciją vestų dirbtinis intelektas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti“, – šnekėjo Dovilė.
Dovilė dalijosi draugų patirtimi. Sakė, kad psichologą keisti teko ne kartą. Tačiau konsultacijų su dirbtiniu intelektu nenorėtų nei ji pati, nei jos draugai.
„Tu gali paklausti, kaip tavo diena, kaip kažkas. Tau nepasakys rimtų dalykų ir nematys kaip tu jautiesi. Čia, manau, yra labai svarbu palaikyti tą žmogišką ryšį, kas su dirbtiniu intelektu nelabai išeitų. Labiau būtų tokie paviršutiniai dalykai“, – sakė Dovilė.
Tačiau specialistai tikina, kad bent kol kas dirbtinis intelektas žmogaus nepakeis. Mat, kai kuriuos pacientų simptomus atpažinti ne taip lengva, o neretai vien žodžių nepakanka.
„Psichologai savo darbe labai remiasi ir kūno kalba. Kartais žmogus sako vienus dalykus žodžiais, o jo visas kūnas, visa kūno kalba sako, kad yra kitaip“, – nurodė VU Docentas, psichologas Jonas Eimontas.
„Yra daug signalų. Nėra taip, kad tekstas priimamas tiesiog taip, kaip parašytas. Galbūt jis parašytas vienaip, bet jo reikšmė yra kitokia. Žmogus kitokią reikšmę buvo uždėjęs ir tada tas kalbos modelis bando spėlioti“, – tikino psichoterapeutas.
Baiminamasi ir dėl emocijų trūkumo. Mat nenumatytiems atvejams, dirbtiniam intelektui pritrūktų plano B.
Kalbant apie psichologą, tai yra privatu ir yra konfidencialumas. Manau, ta informacija yra išsaugoma daugeliu atveju, o su dirbtiniu intelektu yra rizikos, nes tikrai gali nutekėti informacija, negali žinoti.
„Dirbtinis intelektas neturi tokio moralinio kompaso. Jam galima nustatyti tokias taisykles, kurių jis turi laikytis, bet moralinio kompaso jis neturi“, – šnekėjo J. Eimontas.
„Kažkokio individualizuoto emocijos atpažinimo nelabai galime tikėtis. Nebent turėsime labai daug pavyzdžių. Jeigu tikrai tuos pacientus galėtume rikiuoti į stereotipines grupes, tai turbūt teoriškai galima padaryt ir tokį algoritmą“, – aiškino „Vilnius Tech“ profesorius Artūras Serackis.
Klausimų kelia ir paciento pateikti duomenys. Kas užtikrins jų saugumą, o duomenims nutekėjus, prisiims atsakomybę?
„Dirbtinis intelektas nelabai prisiima atsakomybę už tai, ką jis rašo. Tuomet, kas gali paneigti, kad turėdami blogų ketinimų, galime apmokyti dirbtinį intelektą su kita medžiaga“, – pabrėžė A. Serackis.
„Visada įmonės pačios stengiasi užtikrinti kokybę. Turbūt vienas svarbesnių dalykų, reiktų nepamiršti, kad ta atsakomybė neišnyksta tiesiog atsiradus naujai technologijai“, – aiškino Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys Ruslanas Abdrachimovas.
Visgi, ekspertai sako, kad nors rizikų ir yra, dirbtinis intelektas padėti gali.
„Dabar rizika yra klaidos, tiesiog, paprastos klaidos, bet, manau, kad čia labai geras tandemas. Jeigu dirbtinis intelektas ir žmogus susijungia, manau, kad pacientas iš to gali labai daug laimėti“, – sakė U. Juodytė.
„Tikrai galėtų pakeisti, kad ir atsakinėti į skambučius psichologui nereikėtų, paskirstyti psichologų darbo krūvį. Tokių sistemų jau dabar būtų galima turėti“, – nurodė Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys.
2024 metais daugiausiai inovacijų tikimasi vaizdo ir video kūrimo srityje. Prieš savaitę pasirodė naujas dirbtinio intelekto modelis. Vaizdo įrašus jis kuria pagal žmogaus pateiktą scenarijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?14
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą12
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?6
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais179
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.6
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...