- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra kitokios galvos smegenų struktūros nulemta būklė, kuriai būdingas bendravimo, elgesio ir pasaulio suvokimo kitoniškumas. Vaikų neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė paneigia gajus mitus apie autizmą ir paaiškina, kodėl svarbu jį diagnozuoti kuo anksčiau.
„Autizmo spektras – labai platus, autizmo požymiai, jų sunkumas, raidos ir funkcionavimo sutrikimai gali būti labai įvairūs, todėl autistiški vaikai ir suaugusieji nevienodi, jų labai skirtingos gyvenimo patirtys ir pasiekimai“, – aiškina I. Bakanienė, laikinai einanti Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės pareigas.
– Kokie simptomai gali išduoti autizmą?
– Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9–18 mėnesių. Pirmieji – nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, o tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Jie gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdo prašymų, neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiaisiais, nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos, nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais).
Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas. Dažniausia priežastis, dėl kurios autistiškų vaikų tėvai kreipiasi į medikus, – kalbos raidos sutrikimas ir (arba) elgesio problemos.
Indrė Bakanienė / Asmeninio archyvo nuotr.
– Kas lemia autizmą?
– Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Žinoma nemažai genų, susijusių su autizmu, tačiau konkrečiu atveju genetines priežastis pavyksta nustatyti ne visada ir dažniausiai tik tiems asmenims, kurie, be autizmo, turi intelekto sutrikimą ar kitų nervų sistemos pažeidimo požymių.
Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nepakankamai ištirti. Iš atliktų tyrimų rezultatų galima teigti, kad autizmo rizika susijusi su vyresniu tėvų, ypač tėčių, amžiumi, endokrininėmis motinos ligomis, nutukimu, nėštumo ir gimdymo komplikacijomis, nežymiai su aplinkos tarša, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, kai kuriais žemės ūkyje naudojamais herbicidais.
Pastaruoju metu padaugėjo mokslinių straipsnių, kuriuose aprašomos mažų vaikų prie ekranų praleidžiamo laiko sąsajos su autizmu, keliamos hipotezės, kad pasikeitusios vaikų auginimo praktikos (ypač ekranų naudojimas iki 2 metų, kai labai intensyviai vystosi smegenys) paskatina autistiškų smegenų formavimąsi vaikams, kurie turi genetinį polinkį.
– Kokiu gyvenimo laikotarpiu dažniausiai nustatomas autizmas? Kaip tai atliekama?
– Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Tuo metu dažniausiai tėvai, pedagogai ar sveikatos priežiūros specialistai pradeda pastebėti vaiko raidos sutrikimą, ypač kalbos ir socialinių gebėjimų.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus. Tai bendras vaiko raidos vertinimas, išsamus raidos vertinimas ir klinikinis stebėjimas.
Bendrą vaiko raidos vertinimą Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai siunčiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą.
Išsamus raidos vertinimą atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį – kiti specialistai.
Klinikinio stebėjimo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais, gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą.
Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė – įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai – tik pagalbinė priemonė.
Vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, kad autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
– Kodėl svarbu anksti diagnozuoti autizmą?
– Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnių autizmo požymių.
Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas – pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikalingą paramą ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus.
Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
– Kokios galimos priežastys, kad daugėja žmonių, turinčių ASS?
– Tai gali būti susiję su keletu veiksnių: turima daugiau žinių ir supratimo, pasikeitę diagnostiniai kriterijai, geresnės diagnostikos priemonės ir metodai, demografiniai ir aplinkos veiksniai, taip pat sumažėjusi ligos stigma skatina žmones ieškoti ir nebijoti šios diagnozės.
– Kokie mitai vis dar vyrauja apie asmenis, kuriems diagnozuotas ASS?
– Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį į autistiškus vaikus ir suaugusiuosius, pavyzdžiui, kad autizmas yra išgydomas vaikystėje, autizmą sukelia vakcinos, visi asmenys, kuriems diagnozuotas autizmas, turi ypatingų gebėjimų, yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
– Kaip keičiasi požiūris į ASS turinčius asmenis?
– Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, yra ne ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, užuot bandžius išgydyti ar normalizuoti tuos, kurių mąstymo ar elgesio modeliai nesutampa su dominuojančiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NTAKD pristatys muzikos festivaliuose atliktų narkotinių medžiagų tyrimų rezultatus
Ketvirtadienį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pristatys Narkotinių medžiagų tyrimų, atliktų 2023 metų muzikos festivaliuose, rezultatus. ...
-
V. Kudirkos aikštėje bus galima pasitikrinti dėl širdies nepakankamumo
Ketvirtadienį nuo 12 iki 15 valandos, Vinco Kudirkos aikštėje veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. ...
-
Apie nuo legioneliozės mirusį vyrą: mama liūdną žinią išgirdo per Motinos dieną4
Vilniuje – mirtis nuo legioneliozės. Mirė 45-erių vyras. Apie įvykį sužinoję Justiniškių daugiabučio kaimynai išsigando dėl savo sveikatos – jie pasigenda informacijos iš atsakingų institucijų. Visuomenės sveikatos...
-
Vyriausybė: žala turi būti atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad neturtinė žala būtų atlyginta visiems su pacientu artimą ryšį turėjusiems asmenims. ...
-
Medikai skambina pavojaus varpais: trūksta visų grupių kraujo4
Lietuvos gydymo įstaigose smarkiai išaugęs kraujo, reikalingo pacientų gydymui, poreikis. Šiuo metu trūksta visų grupių kraujo, ypač I-os ir II-os. Turimų atsargų nebepakanka, nepaisant to, kad kraujo surenkama daugiau ir jį aukoja reko...
-
A. Dulkys ragina NVSC daugiau komunikuoti su gyventojais: neužtenka tik veiksmų
Sostinėje nuo legioneliozės mirus vyrui ir viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl šios ligos pavojaus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atlieka visus būtinuosius veiksmus...
-
Paskelbtas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatai paraiškas gali pateikti iki gegužės 29 dienos imtinai. ...
-
PSO: Europoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta 10 tūkst. europiečių7
Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 40 proc. mirčių Europoje, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu paragindama europiečius mažinti suvartojamos druskos kiekį. ...
-
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda A. Nikolajevienė9
Nuo trečiadienio Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei vadovauti pradeda konkursą laimėjusi Aušra Nikolajevienė. ...
-
NVSC vadovas: Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas
Lietuvoje stebimas užsikrėtimų legionelioze augimas, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys. ...