G. Skaistė: gynybos finansavimui reikia plataus sutarimo, sprendimų neatidėliojant

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad krašto apsaugos finansavimo didinimui reikia plataus politinio sutarimo, o sprendimų nereikėtų atidėlioti – juos priėmus iki liepos 1 dienos, jau 2025 metų biudžete būtų numatytas stabilus finansavimas.

Pasak ministrės, tam reikia ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet opozicijos paramos.

Papildomų pinigų krašto apsaugai reikia siekiant įvesti visuotinį šaukimą, priimti Vokietijos brigadą ir sukurti kariuomenėje diviziją, tačiau didžiausi finansavimo poreikiai kils ne kitais, o 2026 metais.

„Svarbiausia sutarti dėl poreikio. Kadangi poreikis mūsų visų pripažįstamas, kad reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...), tai konkretus būdas jau yra atskirų diskusijų klausimas“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

„Reikalingas platus politinis sutarimas, tam reikalingas pritarimas ne tik valdančiųjų partijų, visuomenės, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bet norėtųsi ir opozicijos, kadangi poreikis išliks dešimtmečiams“, – pridūrė ji.

Ministrė pabrėžė, kad skaičiuojama, kad papildomai krašto apsaugai iki 2030 metų kasmet reikėtų vidutiniškai 0,7 proc. BVP, arba apie 600-700 mln. eurų.

G. Skaistės teigimu, papildomo finansavimo poreikis kitąmet dar neaugs „taip sparčiai“, tačiau ji linkusi sprendimų dėl to neatidėti.

Reikia krašto apsaugai skirti bent pusę procento papildomai bendrojo vidaus produkto, surenkamo per mokesčius (...)

 

„Žvelgiant į kitus metus, poreikiai neauga taip sparčiai ateinančiais metais, jie labiausiai iškyla 2026, 2027, 2028 metais, kai tie poreikiai didžiausi ir kartais siekiantys papildomai net ir milijardą eurų virš dabartinės linijos“, – sakė ji.

„Sutarimas reikalingas, galima jį priimti ir dalimis, ir šiek tiek vėliau, tačiau jaučiam atsakomybę, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau ateis ir juos priimti reikia. Jei priimtume sprendimus iki liepos 1 dienos, 2025 metų biudžete galėtume turėti stabilų finansavimą“, – pabrėžė ministrė.

Ji pastebėjo, kad ekonomika taip sparčiai nebeauga, kaip anksčiau, ir jei situacija išliks nepakitusi, kitų metų biudžetas bus gana įtemptas.

„Aš būčiau už tai, kad ieškotume sutarimo dabar“, – sakė G. Skaistė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.

Jeigu einamaisiais metais krašto apsaugos finansavimo poreikis būtų didesnis nei 3 proc., valdantieji siūlo papildomai skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.

Krašto apsaugos ministerijos 2024 metams patvirtinti asignavimai siekia 2,1 mlrd. eurų arba 2,75 proc. BVP, iš jų – 134,8 mln. eurų šiemet baigiančio galioti laikinojo solidarumo įnašo lėšos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių