Pakaunėje – litvakų tragediją primena nedūlantys atminties ženklai

Daugiau simbolinės reikšmės

„Vaikystę praleidau Zapyškyje ir iš savo senelio pasakojimų žinau, kad žydai buvo puikūs kaimynai: išsilavinę žmonės, nagingi amatininkai, prekybininkai, finansininkai“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak mero, bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, čia veikė žydų pradinė mokykla, kultūros draugija, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės. Deja, 1941 m. rudenį Nemuno pakrantėje žvėriškai, be jokios aiškios priežasties buvo nužudyti 178 miestelio senbuviai: 47 vyrai, 118 moterų ir 13 vaikų.

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas perskaitė trumpą maldą. Emocinį foną dar labiau sustiprino VDU Muzikos akademijos auklėtinių Liepos Dabriškaitės, Emilijos Bagdonaitės ir Paulius Katiliavo atliekamos žydų giesmės ir Kovo 11-osios akto signataro zapyškiečio Leono Milčiaus prisiminimai.

Paminklą atnaujinęs jaunosios kartos skulptorius Lukas Šiupšinskas sakė norėjęs šiai vietai suteikti dar daugiau simbolinės reikšmės, todėl naudojęs natūralią medžiagą – akmenį. Pagal žydų tradiciją išeinant iš kapinių ant kapo dedamas akmenukas – nedūlantis atminties ženklas.

„Tarp lietuvių buvo nacių, bet buvo ir žydų gelbėtojų. Šiandien esu čia, nes matau, kokią pagarbą žydų kultūrai ir atminčiai rodo Kauno rajono savivaldybės komanda, o labiausiai – meras. Matau jaunimą ir supratimą apie tai, kas įvyko praeityje ir kaip tai reikėtų vertinti“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Žiaurusis ruduo

Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad 1923 m. Zapyškyje gyveno 589 žmonės, daugiau nei pusė jų buvo žydų tautybės. 1941 m. rudenį ne tik Zapyškyje, bet visoje Kauno apskrityje žydų nebeliko. Vokiečių vermachto kariai ir iš Vilkijos atvykę baltaraiščiai Zapyškio miestelio žydus žudė vietoje, daugiausia prie kapinių.

Ne mažiau dramatiškos ir Babtų, Vandžiogalos, Vilkijos, Garliavos, Čekiškės žydų istorijos. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra šešios senosios žydų kapinės: Babtuose, Čekiškėje, Vilkijoje, Garliavoje, Vandžiogaloje ir Zapyškyje. Taip pat septynios žydų žudynių vietos ir kapai yra Vilkijos apylinkių seniūnijoje Jaučakių miške ir Skrebenų miške, Zapyškio seniūnijos Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Babtų seniūnijos Jugintų miške, Garliavos apylinkių seniūnijos Rinkūnų kaime, Vandžiogalos Boreko miške.

Puoselėja atminimą

Visos šios vietos yra įtrauktos į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą ir kruopščiai prižiūrimos. Vandžiogaloje, Jugintuose ir Jaučakiuose įrengti memorialai.

Kauno rajono savivaldybės lėšomis išleista knyga „Pakaunės žydai”, kurią sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja dr. Inga Stepukonienė.

Savivaldybė įamžino Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijos miestelyje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.

Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis baigiami Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai.

Į Kauno rajono savivaldybės muziejų šiemet turėtų atkeliauti įspūdinga litvakų dailininkų paroda, kurią pasiūlė surengti Niujorke gyvenantis žymus medikas Samuelis Tacas.