- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvados meta šešėlį ant Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų, tačiau Seime kol kas neketinama kelti klausimų dėl Dariaus Jauniškio ar Lino Pernavo likimo pareigose. Ir nors specialiųjų tarnybų bei jų direktorių reakcijos į parlamentinį tyrimą sutinkamos įtariai, politikai labiau linkę kalbėti apie sisteminius, o ne personalinius pokyčius.
Klausiama, ar susipažinus su parlamentinio tyrimo išvadomis susvyravo jos pasitikėjimas VSD ir STT vadovais, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, jog pasitiki institucijomis. Visgi, pažymi ji, jeigu dėl tarnybų veiklos kyla klausimų – jie turi būti atsakyti.
„Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus“, – Eltai komentavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Pirminis tikslas yra kalbėti apie viešumą, atvirumą“, – pridūrė ji.
Politikė akcentuoja, jog vertinant VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvadas bei siekiant į jas tinkamai reaguoti, Seimas galėtų svarstyti ir komisijos siūlomas įstatymines iniciatyvas. Visgi, pakartojo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, svarbiausias išlieka skaidrumo ir viešumo faktorius.
„Valstybės stiprybė ir institucijų stiprybė yra atvirume. Jeigu kažkas yra ne taip – visada galima pataisyti, pasitaisyti. Jeigu atrodo, kad komisijos išvados neįtikina – Seimo valia bus priimti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.
Komisijos darbas buvo ne tam, kad būtų pareikalauta kieno nors galvos ar būtų pareikštas kažkoks nepasitikėjimas, bet kad būtų gauti atsakymai ir informacija į iškeltus klausimus.
Panašios pozicijos laikosi ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neatmeta, jog Seime gali pasigirsti raginimų „reikalauti tarnybų vadovų galvų“. Tačiau ekspremjeras abejoja, ar pokyčiai VSD ir STT vadovybėje išspręstų problemas, apie kurias kalbama parlamentinio tyrimo išvadose.
„Manau, kad vienas pagrindinių dalykų – spręsti sisteminius, ne personalinius klausimus“, – Eltai sakė politikas, pripažindamas, jog kai kurių specialiųjų tarnybų reakcija į tyrimo išvadas nėra adekvati.
„Gal bus tokių, kurie sakys – reikia reikalauti galvų. Bet mes dažnai sprendžiame klausimus pakeitę vieną galvą kita galva – ir vėl turime tą patį. Manau, ne tas kelias turi būti“, – samprotavo S. Skvernelis.
Visgi, klausiamas, ar tebepasitiki D. Jauniškiu bei L. Pernavu, „Vardan Lietuvos“ lyderis užsiminė norįs susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga.
„Po to galbūt kas nors pasikeis. Bet aš asmeniškai nematau pagrindo nepasitikėti VSD vadovu ar STT vadovu. Tarnybos labai svarbios, šiandien nereikėtų liesti personalinių klausimų“, – pakartojo jis, neatmesdamas, jog Seimo demokratai gali nuspręsti pasikviesti VSD ar STT vadovus į frakcijos posėdį.
E. Gentvilas: tarnybų nesiskaitymas su Seimu pradeda badyti akis
Tuo metu Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tarnybų ir jų vadovų elgesį vertina gerokai griežčiau. Ilgametis parlamentaras pažymi – Seimo ir prezidento skiriamų pareigūnų veikloje matomas akivaizdus puolimas prieš parlamentą.
„Sąžiningai pasakysiu – specialiųjų tarnybų nesiskaitymas su Seimu tiesiog pradeda badyti akis. Aš nenoriu, kad Lietuva būtų specialiųjų tarnybų valdoma valstybė. (...) Matau, kad niekinamas Seimas kaip institucija ir Seimo sudaryta, savo įgaliojimų neperžengusi laikinoji tyrimo komisija“, – Eltai sakė E. Gentvilas.
„Iš tikrųjų, yra nepasitenkinimas komisijos priimtomis išvadomis ir pradedama kvestionuoti Seimo teisė daryti tam tikrus dalykus. Į tą chorą įsijungė ir Generalinė prokuratūra, kuri tiesiog skundžia Seimą – pati paskatinusi imtis tyrimo, dabar ima kvestionuoti ir kritikuoti tai, ką Seimo laikinoji tyrimo komisija padarė“, – prokurorų kreipimusi į Seimo etikos sargus stebėjosi jis.
Tokią tarnybų laikyseną politikas linkęs sieti su teisėsaugos padarytomis klaidomis, tiriant T. Gailiaus pranešimą.
„Sakyčiau, tai yra konstitucinio lygmens konfliktas, kuriame yra puolamas Seimas, kaip paskutinė atsvara kovoje su specialiųjų tarnybų galimai neteisėtais veiksmais“, – samprotavo jis.
„Nei prezidentui Seimas yra jaunesnysis brolis, o Seimo pirmininkė nėra jaunesnioji sesuo, nei specialiosioms tarnyboms Seimas yra kažkoks jaunesnysis pabrolys. Mes turime demokratiniu įgaliojimus ir privalome užtikrinti demokratinius veikimo veiksmai – ar tai būtų prezidento, ar specialiųjų, kitų tarnybų veiksmai“, – pažymėjo liberalas.
Visgi, politikas aiškiai nenurodo, ar, jo manymu, D. Jauniškis bei L. Pernavas turėtų trauktis iš savo pareigų.
„Tai yra iš dalies Seimui pavaldžios institucijos. Tą procesą, kurį matau dabar, tautosaka apibūdina taip – uodega vizgina šunį. Mes juos paskyrėme, o jie mums pradeda vadovauti“, – metaforomis situaciją iliustravo E. Gentvilas.
„Neatmetu galimybės, kad mes ir frakcijoje ar platesniame formate kviesime specialiųjų tarnybų vadovus išsakyti tai, kas yra, panašu, nutylima“, – pridūrė jis.
Socialdemokratai išlieka skeptiški dėl išvadų apie tarnybų veiklą
Skeptiškai parlamentinio tyrimo išvadas sutikę socialdemokratai nėra linkę dramatizuoti ir VSD bei STT vadovams metamų kaltinimų. Parlamentaras Gintautas Paluckas pastebi, jog VSD pranešėjo tyrimo komisijos išvados daugiau remiasi ne faktine informacija, bet interpretacijomis.
„Tai, kas yra konstatuojama, neveda prie pačios išvados. Kitaip tariant, tai, kas išvadoje minima kaip faktas, kad kažkas piktnaudžiavo, kažkas sąmoningai klaidino – tokių faktų pati komisija toje konstatuojamoje dalyje nenurodo. Tai yra interpretacija arba prielaida“, – aiškino G. Paluckas.
„Dėl kitų prielaidų mes nesame linkę ieškoti priekabių sąmoningai, nes nelaiko kritikos pati išvados struktūra – kai trys liudytojai apklausiami, visi sako „ne, nebuvo“, išvadoje rašoma – „galima daryti prielaidą, kad buvo“, – stebėjosi jis.
G. Paluckas, kaip ir opozicijos kolega S. Skvernelis, teigė norįs susipažinti su slaptumo žyma grifuota tyrimo informacija. Visgi, remdamasis komisijos pirmininko Vytauto Bako pasisakymais, socialdemokratas pastebi – įslaptinta tik nedidelė dalis tyrimo išvadų.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę pristatytose VSD pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadose metamas šešėlis VSD ir STT vadovybei. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Tuo metu STT vadovas L. Pernavas, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje8
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi10
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos25
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą1
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje9
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Teismas: apie komiką O. Šurajevą komentavusi A. Širinskienė nepadarė pažeidimo
Regionų administracinis teismas antradienį paskelbė tenkinantis parlamentarės Agnės Širinskienės skundą ir panaikinantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimą, kuriuo buvo nutarta, kad apie komiko Olego Šurajevo pareigas &...
-
I. Vėgėlė apie santykius su Baltarusija: neturėsime kitokios išeities88
Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokata...
-
Prezidento patarėjas ragina diskutuoti apie branduolinį atgrasymą: dabar yra tinkama vieta ir laikas13
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. ...