Eilėje prie protezų laukiantys bedančiai niekur neišgaruos

TŠtai ir vėl įprasta forma pasigyrė, kad nuo lapkričio mėnesio įsigaliojus naujai dantų protezavimo tvarkai pagerės paslaugų prieinamumas ir pacientams, laukiantiems dantų protezavimo, ženkliai sutrumpės eilės. Kas iš to išeis?

Nori, kad būtų kuo pigiau

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė teigia, kad naujovės aktualios pensinio amžiaus asmenims, vaikams iki 18 metų ir negalią turintiems žmonėms, kuriems teikiamos PSDF lėšomis apmokamos dantų protezavimo paslaugos.

„Paminėčiau keletą svarbių pokyčių. Paslaugų prieinamumas pagerės žmonėms, kurių apatinis žandikaulis 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnis nei 12 mm aukščio – jiems nebereikės vykti į Vilnių ar Kauną dėl gydytojų odontologų konsiliumo išvados apie dantų protezavimo poreikį. Tokią išvadą galės išduoti ne tik tretinio, bet ir antrinio lygio odontologines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos, o šių yra daugelyje Lietuvos miestų. Tad žmonės paslaugas gaus arčiau namų“, – sako J.Grigarienė.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pensininkams ir neįgaliesiems kompensuojama iki 397,22 eurų suma. Kai kuriais atvejais žmonėms, kurių bedantis apatinis žandikaulis, kaip buvo minėta, 4, 5, 6 dantų srityje yra mažesnio nei 12 mm aukščio, skiriama ženkliai didesnė kompensacija – iki 1222,20 eurų.

„Prašėme, kad didesnė kompensacija būtų skiriama penkiolikos milimetrų bedančiam žandikauliui. Tuomet galėtų ir jaunesni žmonės susidėti mikroimplantus. Kai atrofija didelė, išimami protezai juda kaip ant stalo. Žmonės ir klepsi tokiais dantimis, ir negali jų nešioti“, – apie patiriamus pacientų nepatogumus pasakoja Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.

Šiuo klausimu odontologų bendruomenė su Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis diskutuoja jau ne vienerius metus. „Ligonių kasos taupo pinigus. Nenori mokėti, nes atsirastų didesnis ratas žmonių, kuriems reikėtų skirti didesnę kompensaciją. O jie nori skirti mažytę sumą, bet svarbiausia – kad būtų mažinamos eilės. Žmonėms dėl to nėra geriau. Kalbant apie dvylikos milimetrų aukštį žandikaulyje... Tai praktiškai aktualu tik devyniasdešimtmečiams. Vadinasi, kuo didesnė atrofija, tuo didesnę sumą reikėtų skirti, kad žmonės galėtų bent valgyti ir estetiškai atrodyti.

Rūmai nori, kad pacientams sudėti protezai tarnautų ilgiau. Ligonių kasos nori, kad būtų kuo pigiau, o Sveikatos apsaugos ministerija leidžia įsakymus. Taigi, pas vienus pinigai, pas kitus – norai, o tretieji išleidžia tvarką“, – sako Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas A.Šeikus.

Netiki, kad sutrumpės eilės

VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktorius Karolis Vatantinas, susipažinęs su VLK dantų protezavimo naujovėmis, nesupranta, kokios įtakos tai gali turėti eilių trumpėjimui.

„Tikėkimės, kad šį kartą naujovės išeis į naudą. Bet, kad sutrumpės eilės, kaip skelbiama, tikrai abejoju. Daugiau pinigų juk neatsiras. Paprasčiausiai eilės sutrumpėtų greičiau, jei valstybė skirtų didesnę pinigų sumą dantų protezavimo eilėje stovintiems asmenims. Nebent dabar pakeičiama kompensavimo tvarka ir, planuojant naują biudžetą, ligonių kasa tam reikalui skirs daugiau pinigų. Tada tikrai didesnei daliai žmonių suprotezuotume dantis“, – sako VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktorius.

K. Valantinas sutinka, kad atsiranda prieinamumas didesnei kompensacijai gauti, bet eilės nejudės greičiau. „Ligonių kasa kviečia žmones protezuotis dantis. Išsiunčia į namus laišką, kad jums, gerbiamasis, atėjo eilė. Pastarasis, gavęs laišką, kreipiasi į gydymo įstaigą, kurią sąraše pasirenka. Bet, kai ligonių kasa pamatys, kad tie pinigai jau yra išnaudoti, ką ji daro? Ogi nebekviečia daugiau pacientų ir ratas užsidaro.

Yra dar vienas niuansas, kad žmogus galės atidėti protezavimą vienerių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau nei ketveriems. Tarkime, atėjus laiškui pacientas trejus metus galės laukti. Man atrodo, kad tai nelabai logiška, nes žmogui kompensacijos juk reikia dabar.

Nebent atkristų tokie pacientai, kurie stovi eilėje dėl to, kad yra pensininkai arba neįgalieji. Anksčiau būdavo taip, kad pensininkas iš karto stoja į eilę ir nesvarbu, kad viskas gerai su jo dantimis. Maža kas – prisireiks. Tokie pacientai iš karto atsisijotų. Jeigu dantų protezavimo biudžeto eilutė daugiau nepadidės, nematau, kaip būtų galima sumažinti eiles“, – sako K. Valantinas.

Protezų rūšys – iš praėjusio amžiaus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas prof. dr. Alvydas Gleiznys mato ir daugiau nelogiškumų.

„Kas čia per nauja tvarka, jeigu dedami štampuoti devyniasdešimt devintųjų metų vainikėliai – praėjusio amžiaus protezo rūšys. Didžiausia problema, kad neturime šiuolaikiškų protezų įkainių valstybinėse įstaigose – poliklinikose ir mūsų universiteto klinikose. Buvome susitikę posėdyje su sveikatos apsaugos viceministru Valentinu Gavrilovu, kuris žadėjo, kad bus atšauktas ministro įsakymas. O kokia čia nauja tvarka, apie kurią kalba ligonių kasos? Ta pati sena tvarka, tik į kitus marškinius įvilkta ir viskas“, – sako Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos vadovas prof. dr. A. Gleiznys.