Dizainerė B. Klimbytė: mano pasaulyje ilgą laiką nebuvo žodžio „minimalizmas“

Augino pasitikėjimą

Sėkmingas bendradarbiavimas prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, kai Benita socialiniame tinkle „Instagram“ sulaukė atrankos stilistės Ulos Kotrynos Tulevičiūtės žinutės.

„Susitikome gruodžio mėnesį, tarpušvenčiu, kai rasti siuvėjų yra beveik neįmanoma, tad idėjas paversti realybe turėjome itin greitai. Į pirmąjį susitikimą su Ula atsinešiau šūsnį eskizų – daviau išsirinkti tai, kas jai patiko labiausiai. Šiek tiek padiskutavome apie Augustę, jos asmeninį stilių, kokį įvaizdį norėtume sukurti. Labai greitai priėmėme sprendimą, kad jai tiks viena iš jau mano sukurtų ir nupieštų naujų suknelių, kurią galiausiai pavertėme kombinezonu“, – prisimena B. Klimbytė.

Praūžus šv. Kalėdoms ir sutikus 2024-uosius, dizainerė kreipėsi į audinių tiekėjus, kad šie padėtų surasti labiausiai tinkančią medžiagą pirmam įvaizdžiui.

„Užsiauginti Augustės ir stilistės Ulos pasitikėjimą užtruko laiko. Aš užsikabinau už vieno spalvoto, blizgaus audinio ir nenorėjau jo paleisti. Buvau įsitikinusi, kad jis atrodys labai gerai. Kartais taip būna: kūrėjas, pamato vieną spalvą, medžiagą, ir trūks plyš nenori jos paleisti! Darai viską: įkalbinėji, ieškai jau sukurtų ir panašių darbų pavyzdžių, kad klientas aiškiau galėtų pamatyti viziją, kaip rūbas atrodys galutiniame vaizde, galėtų jį lengviau įsivaizduoti“, – darbo subtilybes atskleidžia drabužių dizainerė.

Ji prisimena, kad darbo tempas buvo greitas, o laiko galimoms klaidoms taisyti tiesiog nebuvo.

„Sutarėme, kad kombinezonas atrodys konkrečiai taip, kaip eskize. Turiu pripažinti, kad iki paskutinės minutės labai jaudinausi, ar rūbas gražiai guls, ar viskas atrodys taip, kaip turi. Kombinezono įvaizdžiui turėjome tik vieną primatavimą, kuris buvo skirtas įvertinti kelnių ilgį, nes visa kita jau buvo pasiūta. Mano siuvėja, kuriai esu labai dėkinga, dirbo iki pat filmavimo pradžios – šviežiai pasiūtą kostiumą tiesiai iš jos pristačiau į filmavimo studiją“, – pasakoja Benita.

Projektas: dizainerės B. Klimbytės aistra – ryškūs vakariniai drabužiai ir sceniniai įvaizdžiai, todėl puošti A. Nombeko nacionalinei „Eurovizijos“ atrankai jai buvo malonus iššūkis. / A. Nombeko asmeninio archyvo nuotr.

Menas rengtis

„Memphita“ prekių ženklo įkūrėjos dizainerės B. Klimbytės aistra – ryškūs vakariniai drabužiai ir sceniniai įvaizdžiai.

„Aš mėgstu puošti žmones išskirtiniais įvaizdžiais. Mano pasaulyje ilgą laiką nebuvo žodžio „minimalizmas“, iki dabar nelabai su juo draugauju. Manau, drabužiai turi ne tik puošti žmogų: kartu jie turi džiuginti ir aplinkinių akį, stebinti, kelti emociją. Man tai lyg performansas. Juk ne veltui sakoma, kad mokėjimas rengtis yra menas. Aš visada tuo vadovaujuosi – man džiugu, kai susitikus su tokios pat kūrybiškos sielos žmonėmis galime kurti meną. Mūsų su Auguste ir Ula sėkmę lėmė, kad po pirmojo sėkmingai sukurto kombinezono mes labai greitai pradėjome viena kita pasitikėti. Visos esame skirtingos, bet suvienijusios jėgas Augustei sukūrėme beveik visą drabužių kolekciją!“ – džiaugėsi B. Klimbytė.

Manau, drabužiai turi ne tik puošti žmogų: kartu jie turi džiuginti ir aplinkinių akį, stebinti, kelti emociją. Man tai lyg performansas.

Keturi skirtingi įvaizdžiai nuo eskizo iki paskutinio siūlelio buvo sukurti per keturias savaites.

„Man labai pasisekė, kad per penkerius darbo metus susipažinau su beveik visomis geriausiomis Vilniuje siuvančiomis moterimis ir net kreipiantis paskutinę minutę, greitai dirbdamos, sukuriame įsimintinus įvaizdžius ir gražiausius kostiumus. Visai savo siuvėjų komandai esu be galo dėkinga. Manau, glaudus ryšys ir tarpusavio pagarba darbe yra esminis sėkmę garantuojantis kriterijus. Žinoma, viskas reikalauja laiko. Reikėjo išmokti dirbti, modeliuoti, numatyti, kaip siuvimo procese keisis audiniai, kokio rezultato tikėtis ir kaip paaiškinti siuvėjai, kuo ant žmogaus kūno turi virsti ranka nupieštas eskizas“, – darbo iššūkius vardija B. Klimbytė.

A. Nombeko asmeninio archyvo nuotr.

Džiaugiasi bendradarbiavimu

Dizainerė negaili komplimentų ne tik A. Nombeko asmenybei, bet ir figūrai.

„Retai būna, kad tai, ką nupieši, gali tiksliai atkartoti ant žmogaus silueto. Kartais, jau pradėjus siūti, vienas detales keičiame kitomis, nes matome, kad kažkurias kūno vietas reikia maskuoti, o kitas kaip tik išryškinti. Dirbant su Auguste nereikėjo nieko dengti, slėpti. Kiekvieną drabužį dar labiau išryškinti padėjo puikus visažistės ir plaukų stilistės darbas, Ulos tinkamai parinkti aksesuarai ir galutinis įvaizdis. Žinoma, viso grožio nebūtų be nuostabiosios Augustės charizmos ir energijos. Ji turi kažkokią magišką aurą, pilną džiaugsmo, drąsos, švelnumo ir šilumos, kuria spinduliuodama prikausto žvilgsnį ir atima žadą. Manau, tai yra būtent tai, ką turi turėti kiekvienas scenos žmogus, kad jo būtų įdomu klausyti, malonu stebėti“, – svarsto B. Klimbytė.

Sėkmingu bendradarbiavimu džiaugiasi ir A. Nombeko.

„Labai patiko panašios energijos ir gana panašios vizijos. Puikiai pavyko susišnekėti, kas patinka ir kokie lūkesčiai. Kadangi pati šiek tiek prijaučiu madai ir siuvimui, per primatavimus buvo įdomu stebėti kūrybinį procesą ir kai kuriais atvejais prisijungti prie detalių kūrimo“, – sako Augustė.