- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagarbą pelnęs Nigerijos romanistas Chinua Achebe (Činua Ačebė), vadinamas šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu, mirė būdamas 82 metų, penktadienį pranešė jo leidėjas.
Kaip nurodo vietos žiniasklaida, rašytojas mirė ligoninėje Bostone, Masačusetse.
Ch.Achebe pasaulyje labiausiai žinomas dėl 1958 metais išleisto romano „Griūtis“ (Things Fall Apart), vaizduojančio susidūrimą tarp britų kolonijinės valdžios ir tradicinės ibų kultūros jo gimtajame pietryčių Nigerijos regione.
Taip pat paminėtini jo romanai „Ne be įtampos“ (No Longer at Ease, 1960) ir „Dievo strėlė“ (The Arrow of God, 1964), kuriuose irgi atskleidžiamas pražūtingas baltųjų valdžios poveikis jo gentainiams.
Pietų Afrikos Respublikos rašytoja Nadine Gordimer (Nadin Gordimer), Nobelio literatūros premijos laureatė, 2007 metais pavadino Ch.Achebe „šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu“, kai jam buvo paskirta Tarptautinė Bookerio (Bukerio) literatūros premija. N.Gordimer tuomet buvo šią premiją paskyrusio žiuri narė.
Pastaraisiais metais Ch.Achebe gyveno ir dirbo profesoriumi Jungtinėse Valstijose, o paskutinė jo darbovietė buvo Rod Ailende įsikūręs Browno (Brauno) universitetas.
1990 metais rašytojas buvo sužalotas per automobilio avariją, po kurios jis buvo prikaustytas prie vežimėlio.
Nors jo kūryba buvo giriama visame pasaulyje, Ch.Achebe taip ir nepelnė Nobelio literatūros premijos, kitaip nei jo tėvynainis Wole Soyinka (Volė Sojinka), tapęs pirmuoju Afrikoje šio apdovanojimo laureatu 1986 metais.
Ch.Achebe gimė 1930 metais ir tapo penktuoju iš šešių vaikų ibų šeimoje, gyvenusioje Ogidžio mieste pietryčių Nigerijoje, kur šios etninės grupės žmonės sudaro gyventojų daugumą. Jo vaikystės metais šalį valdė Britanijos kolonijinis režimas ir aktyviai veikė krikščionių misionieriai.
Savo tėvus rašytojas vadino ankstyvaisiais atsivertėliais į krikščionybę: jo tėvas tapo anglikonų tikybos mokytoju ir keliavo po regioną su Ch.Achebe motina, pamokslaudamas bei mokydamas.
Duodamas interviu literatūros žurnalui „The Paris Review“, rašytojas pasakojo, kaip keitėsi jo požiūris į literatūrą ir kaip jis pamažu pradėjo suvokti, jog knygose afrikiečiai vaizduojami laikiniais.
„Yra puiki patarlė: kol liūtai turės savus istorikus, medžioklės istorija visada šlovins medžiotoją, - sakė jis. - Tai suvokiau tik gerokai vėliau. Kai tai supratau, turėjau tapti rašytoju.“
Nigerija, daugiausiai gyventojų (apie 160 mln.) turinti Afrikos šalis, iškovojo nepriklausomybę 1960 metais, tačiau dėl etninio susiskaldymo ir korupcijos šalį dažnai krėsdavo perversmai bei konfliktai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Dokumentai paaiškina K. Kubilinsko sprendimą kolaboruoti ir žudyti5
Sutiko ne tik tapti okupantų aktyvistu, bet ir dėl materialinės gerovės ir literato ambicijų nužudyti laisvės kovotojus. Tokį dramatišką poeto Kosto Kubilinsko (1923–1962) pasirinkimą atskleidžia Lietuvos ypatingojo archyvo parengta vir...
-
„Afrikos dienose“ – Vakarų ir Rytų Afrikos kultūros tradicijos
Trečiadienį Vilniuje prasideda vienintelis Lietuvoje Užsaharės kultūrą pristatantis festivalis – „Afrikos dienos“. Tryliktus metus tradiciškai gegužės mėnesį kviečiantis kultūros renginys šiemet parengė keturių die...
-
Skelbiama, kas laimėjo 2024 metų Pirmosios knygos konkursą
Jau tradicija tapo, kad gegužės septintąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia jau ne vieną dešimtį pavasarių skaičiuojančio Pirmosios knygos konkurso nugalėtojus poezi...
-
A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skirtas I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei8
Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė – šiemet skirtas buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir prieš daugiau nei mėnesį mirusiai disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir VU docentei A. Kučinskienei
Šiemet Felicijos Bortkevičienės kalbos premija skirta Lituanistinių mokyklų asociacijai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Audronei Kučinskienei. ...
-
M. Gimbutienės biografija: įtakos moterų judėjimams paieškos
Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologės Marijos Gimbutienės – biografija ir recepcijos istorija. Dr. Rasos Navickaitės knyga „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžios...
-
Seimui bus pateiktas Kultūros pagrindų įstatymo projektas4
Kultūros ministras Simonas Kairys antradienį parlamentui pateiks ne vienus metus rengtą Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...